Pradia Parayk man! sindicaci;ón
Kriause.com | internetinė komunikacija yra asmeninis Ramūno Žilionio (digitouch!) weblog'as siūlantis geriausią pasaulio interneto kūrimo patirtį lietuvių kalba, bei savo įžvalgas interneto projektų ir rinkodaros srityje.

Two centuries before, if any Ultra slim electronic cigarette Smoking everywhere electronic cigarette

With enhancing medicinal drugs, like The blue pill and Cialis, Xanax Xanax xr

Scores of adult males expertise difficulty Cialis no rx Generic cialis price compare Cemr wvu edu faculty photos small cialis_professional buy cialis Buy cialis soft online with impotence yearly. Before, impotence Reverse Phone Lookup Reverse phone lookup problems (also called erection problems) was viewed as Levitra prescribing Levitra reviews

You within your 20 or Hgh hormone releasers HGH Is prosolution better than vigrx plus VigRX psychological shock resulting from impotence problems problem? Raspberry Ketone supplement Raspberry Ketone range of dangerous chemicals on a daily basis. Best electronic cigarettes Electronic Cigarettes characteristics. The astounding Top consumer rated debt relief Debt Relief holding inside the fretting hand. Someone can Reverse Phone Lookup Reverse phone lookup by address

Interneto tendencijos 2010-aisiais

* * *     8 kart. jau balsavo...

Straipsnio autoriai: Žydrūnas Sadauskas, Ramūnas Žilionis
Iliustracija: Justin.M.Maller

Neseniai su savo nuolatiniu diskusijų oponentu Interneto Marketingo Laboratorijos savininku Žydrūnu Sadausku susiginčijome, kas mūsų laukia internete 2010-aisiais. Apie tai jau parašyta geras tuzinas straipsnių, tačiau mus labiau domina, kiek vakarų tendencijos įtakoja Lietuvos interneto (toliau Lietneto) raidą. Kadangi Žydrūnas Sadauskas 7 metus interneto marketingo srityje dirbo Jungtinės Karalystės rinkoje, jo argumentai atstovaus internetą be sienų (pasaulines tendencijas). Aš, savo ruožtu, dešimt metų stebėjau, kaip iš mažų vaikų užaugo pagrindinė Lietneto kritinė masė. Mačiau, ką jie veikė internete, kuo jie žavėjosi. Todėl pakalbėsiu apie tai, kas laukia lietuviško interneto ateinančiais metais.

Dėl straipsnio dydžio, autorystės ir paprasčiausiai tam, kad nesidubliuotų  turinys  – straipsnį padalinome  į dvi dalis: pirmoji jo dalis yra čia, na o antrąją rasite Žydrūno dienoraštyje.

Žydrūnas apie pasaulį: El. komercija.

Kalbant apie sekančių metų tendencijas, negaliu nepaminėti ir naujausių el. komercijos tendencijų. Kaip jau minėjau ne viename iš savo seminarų apie el. komerciją – elektroninė komercija tampa vis labiau sociali. Kaip žinia, didžiausia prekybos centrų problema, tiek realiame gyvenime, tiek internete – vartotojų srautas. O dabar įsivaizduokite prekybos centrą turintį šimtus milijonų pastovių pirkėjų, kurie prekybos centrui dar net nepradėjus prekybos ten praleidžia aštuonis milijardus  minučių per dieną. Taip, kalbu apie didžiausią socialinį portalą „Facebook”, kuris suprasdamas el. komercijos galimybes, neseniai  pranešė, jog eksperimentuos su el. parduotuvių platformomis portale. Jau yra kompanijų, kurios pirmosios išbandė tokias galimybes; kalbu apie kompaniją „1-800 Flowers“. Žinia, kiti socialiniai portalai taip pat neatsilieka. Daugelis turbūt jau girdėjote apie gerai nusisekusią “DELL” kampaniją pasitelkiant mikro dienoraščių platformą “Twitter”. “Twitter”, savo ruožtu, netgi išleido atmintinę ir rekomendacijas verslui apie Twitter platformos naudojimą komerciniais tikslais. Ir tai tik pradžia. Tačiau mano patarimas galvojantiems žengti į socialinės komercijos tyrus – būkite pirmi.   Pastebimai didėjant „triukšmo“ kiekiui, Dell kompanijos sėkmę bus vis sunkiau ir sunkiau pakartoti.

Ramūnas apie Lietuvą: E-komercijos burbulas.

Panašūs dalykai e-komercijoje vyksta ir Lietuvoje. Prasidėjus krizei užsienio žiniasklaidoje pasipylė publikacijos, jog pasaulyje smarkiai ūgtelės prekyba internetu. Tuo patikėję nemaža dalis mūsų šalies verslininkų ėmė investuoti į interneto parduotuvių kūrimą. Tačiau sklinda gandai J, kad vos 12 proc. nuo visų internetu besinaudojančių Lietuvos gyventojų yra kada nors pirkę internete. Tai reiškia, kad lietuviai dar nemoka pirkti internetu. Dar kelis metus jie tik bandys šias galimybe. Todėl didžioji dalis praeitų metų investicijų į e-komerciją yra pernelyg optimistiniai. Tai šiek tiek primena per ne lyg optimistinį 2000 metų pasaulinį .com burbulą. Tada užsidarė daugybę verslų susijusių su e-komercija. Prognozuoju, kad ateinančiais metais panašus tik kuklesnis procesas vyks Lietuvos e-komercijos rinkoje. Pradedant atsigauti tradiciniai prekybai greičiausiai nemaža dalis elektroninių parduotuvių liks užmirštos.

Tačiau nepaisant to praeitais metais pirmus daigus skynė pasaulyje smarkiai populiarėjančios vieno ar kelių produktų parduotuvės. Vienas geriausių lietuviškų to pavyzdžių yra foto albumas Neregėta Lietuva. Aiškus produktas, paprastas pirkimas – tai yra tai ko reikia mažai išprususiam Lietuvos interneto pirkėjui. Tikiu, kad 2010 metais tokių parduotuvių atsiras daugiau, ir jos taps gera pradžia edukuojant žmones.

Žydrūnas apie pasaulį: Masiniai projektai.

Taip pat svarbi interneto tendencija, 2010 m. įgausianti dar didesnį pagreitį,  apie kurią norėčiau plačiau pakalbėti yra “masių jėga”. Viskas prasidėjo nuo taip vadinamų OS (Open source), arba lietuviškai – atviro kodo, projektų. Daugelis, masių galią supratusių kompanijų, pradėjo daryti atviru kodu paremtus projektus, tokiu būdu įgalindamos vartotojus keisti ir tobulinti esamos programos kodą. Kaip žinome, tai davė nuostabių rezultatų. Marketingo profesionalai tame įžvelgė galimybę ir tą patį principą pritaikė tiesioginiame marketinge. Pavyzdžių yra daugiau negu pakankamai, pradedant nuo sukurkite mums reklamą, skonį, arba produkto patobulinimą iki tiesioginio masių sinergijos panaudojimo. Matėme tokius projektus, kaip Londono operos teatro bandymas sukurti „žmonių operą“ ir pan. Analogų, beje, turime ir Lietuvoje. Kalbu apie Interneto marketingo laboratorijos projektą G LAB, kurio visa idėja remiasi „masių jėgos“ principu. Tikiu, kad kitais metais atsiras dar daugiau, masių jėga besiremiančių, projektų.

Ramunas apie Lietuvą: Atviras kodas Lietuvoje

Visame pasaulyje paeitais metais vyko dviejų verslo modelių kova. Kalbu apie seno kirpimo įprastinį gamybinį verslą, kai sukuriamas produktas parduodamas kaip prekė, ir kitą konsoliduoto verslo modelį, kai galutinį produktą kuria visuomenė. Mūsų šalyje tai įvardijama kaip atviras kodas, tačiau tai jau seniai išlipo iš šio programuotojų terpėje naudojamo pavadinimo rėmų. Vis daugiau verslų Lietuvoje atsiranda naudojančių jėgų konsolidacijos metodą, ko pasekoje smarkiai atpinga produktas turintis praktiškai neribotas tobulinimo galimybes. Paprasčiausias to pavyzdys mūsų šalyje yra atviro kodo programinės įrangos naudojimas. Tiek visame pasaulyje, tiek pas mus smarkiai populiarėja nemokamos puslapių kūrimo platformos WordPress naudojimas svetainių kūrime. Kelis metus buvusi vien dienoraščių sistema ją įsidiegus CNN, NY ir kitoms korporacijoms tapo pilnavertė sistema už kurią nereikia mokėti nei cento. Praeitais metais Lietuvoje pasirodė visa eilė gerų šios sistemos pritaikymo pavyzdžių: Auto bild ir Computer bild svetainės, Lietuvos geležinkelininkus vienijantis Gelsistemų portalas, nepadoriai daug, net 170.000 Lt kainavęs Lietuvos tūkstantmečio puslapis. Apie atviro kodo programinę įrangą prabilo ir valdininkai taip norėdami sutaupyti lėšas. Tikiu, kad 2010 metais šis judėjimas įgaus kur kas didesnį pagreitį, ir produktas sukurtas masių jėga smarkiai nesileis kaina, tačiau nenusileis savo kokybe. Tad kitais metai jei kursitės svetainę, paklauskite kiek žmonių ją kurs? Jei mažiau nei 10.000 nepirkite :) .

Žydrūnas apie pasaulį: Išmanieji telefonai.

Vienoje šios  apžvalgos potėmių  jau kalbėjau apie išmaniuosius mobilius telefonus, o dabar norėčiau plačiau papasakoti apie vieną išmaniesiems telefonams būdingą aspektą, tai – vadinamosios aplikacijos, arba angliškai – apps. Esu įsitikinęs, jog mobiliųjų telefonų aplikacijos ateinančiais metais taps didele tendencija; tai rodo šioje srityje atlikti rinkos tyrimai, be to šia linkme juda visi didieji rinkos žaidėjai.  Žinoma, šiandieniniu rinkos lyderiu ir toliau išlieka kompanija “Apple” su savo visiems puikiai pažystamu Iphone‘u, kuris neabejotinai davė pradžią vis didėjančiam mobiliųjų telefonų aplikacijų populiarumui. „Apple” kompanija net turi internetinę parduotuvę, iš kurios galite parsisiųsti vienokių ar kitokių aplikacijų. Tačiau atsilikti nemano ir kiti rinkos žaidėjai; aplikacijas savo telefonams siūlo ir “Palm”, taip pat ir „Microsoft“ bei „Nokia“. Visgi, didžiausio sprinto laukiama iš „Google“ kompanijos, kuri kaip žinome į pasaulį jau paleido savo išmaniuosius telefonus  „Google Android“ ir turi aplikacijų platformą „The Market“, šiandieną jau talpinančią apie dešimt tūkstančių aplikacijų. Dėl šios priežasties, kai kurie ekspertai prognozuoja, kad po dviejų metų „Google“ aplikacijų rinkoje aplenks „Apple“. Laikas aišku parodys. Manau, daugelis turinčių išmaniuosius telefonus supranta apie ką aš čia, na o tiems kas nežino pasakysiu tiek – kai kurios tų aplikacijų gali daryti išties neįtikėtinus dalykus. Bet apie tai kitame straipsnyje.

Ramūnas apie Lietuvą: Interneto tyrimai.

Baigiantis 2009 metais nuskambėjo žinia, kad iš Lietuvos traukęsi vienas didžiausių pasaulio tyrimų prekinių ženklų TNS. Lietuvos padalinio vadovai suskubo raminti, kad veikla bus tęsiama ir be tarptautinio partnerio globos. Nepaisant to tai geras postūmis kitoms tyrimų kompanijoms. Mažoje šalies rinkoje jau keletą metų vyrauja geli stambūs žaidėjai, ir naujų suklestėjimas, tik pagerintų kokybę ir sumažintų kainas. Manau 2010 metais atsiras naujų paslaugų ir tyrimų susijusių su interneto kokybės matavimais. Tai turėtų smarkiai išryškinti tipinio Lietuvos interneto naudotojo veidą ir pagerinti kuriamų ar esamų svetainių kokybę, padidinti jų pardavimus. Tereikia laukti spaudos pranešimo…

Kitą straipsnio dalį galite skaityti Žydrūno webloge

Išvada:

Kaip pastebėjote tarp mano ir Žydrūno Sadausko išsakytų tendencijų nėra beveik nieko bendro, nors mes abu kalbėjome apie interneto tendencijas 2010 metais. Tai tik parodo kaip smarkiai skiriasi Lietneto raida nuo didžiųjų pasaulio rinkų. Nenoriu būti blogu pranašu, tačiau gali būti, kad didžioji dalis išvardintų Žydrūno naujovių taip ir neatsiras Lietuvoje dėl mažos rinkos. Tačiau Facebook pavyzdįs parodo, kad mes smarkiai integruojamės į pasaulinį tinklą ir ateityje ženkli mūsų naudojamų paslaugų bus globalios. Noriu visiems palinkėti, kad taip atsitiktų kuo greičiau.

Dizainas kuris parduoda: 8 patarimai, kurie padės svetainei uždirbti pinigų (I dalis)

* * *     3 kart. jau balsavo...

Mes kas dieną matome, kaip vis daugiau kompanijų savo paslaugas perkelia į internetą. Graži interneto svetainė gali pasiekti pagrindinį tikslą – prekinio ženklo stiprinimą. Tačiau vien grožis nepadės parduoti produkciją ar paslaugas. Tam svarbu svetainėje diegti marketingo elementus.

1. Pasąmoninis pasiūlymas

Tyrimai rodo, kad vaizdai kuriuos Jūs matote savo aplinkoje įtakoja Jūsų elgesį. Pavyzdžiui, nedidelis eksperimentas su vaikais parodė, kad po to kai jiems parodė Kalėdų senio kepurę jie ėmė dosniau dalintis saldinėmis su kitais vaikais. Kalėdų senio kepurė jiems asocijuojasi su dosnumu ir vaišingumu. Tai išreiškiama veiksmais. Vaikai ima dalintis saldumynais su aplinkiniais. Tame pačiame eksperimente vaikams parodė “Toys ‘R’ Us” logotipą ir jie pradėjo elgtis kardinaliai atvirkščiai. Jie nustojo džiaugsmingai dalintis saldumynais.

kriause1.jpg

LegacyLockerturi laimingos šeimos iliustraciją pirmame puslapyje. Tai sukelia teigiamus jausmus savo klientui ir padeda kelti pardavimus sau.

Spauskite jei norite skaityti toliau »

Kaip tapti „usability“ profesionalu?

* * * *   1 kart. jau balsavo...

Tam kad naujas technologijas laiku pritaikyti žmonių poreikiams per pastaruosius 20 metų pasaulyje prireiks pusės milijono žmonių dirbančių patogios aplinkos (usability) kūrimo srityje. Kuo greičiau prasidės jų ruošimas – tuo geriau.

Dažnai užduodamas klausimas, kaip tapti „usability“ profesionalu ir kaip šios profesijos žmonėms surasti darbą? Atsakymas slypi trijų patogios aplinkos specialisto savybių sąraše:

Spauskite jei norite skaityti toliau »

Kur ritasi Lietuvos internetas 2005

* * * * * 1 kart. jau balsavo...

Lietuvos internetas jau seniai nėra „laukinis“ ir nepažabojamas. Tai akylai stebima erdvė su kiekvienu tyrimu sujudinanti dalį jos dalyvių. Dažniausiai rinkos tyrimus pateikia dvi Lietuvos įmonės: Tns gallup ir Gemius.

Viena iš jų, Tns gallup tradiciškai pristatė bendrus kiekybinius Lietuvos interneto tyrimus. Komentarų nebus, tegul sako skaičiai kur ritasi Lietuvos internetas:

Spauskite jei norite skaityti toliau »

Aktyviausi interneto naudotojai – Prancūzijoje

* * * * * 1 kart. jau balsavo...

Tyrimas parodė, kad vidutinis valandų, praleistų internete prancūzų, skaičius viršija analogišką skaičių kitose Europos šalyse.

Kaip praneša „Reuters“, tyrimą atliko „European Interactive Advertising Association” ir paskelbė šį antradienį.

Prancūzai vidutiniškai praleidžia internete 13 valandų per savaitę. Ispanai ir britai – apie 11 valandų per savaitę. Vidutinė reikšmė Europoje – 10 valandų 15 minučių per savaitę. Mažiausiai laiko internete praleidžia italai – tik 8 valandas per savaitę.

Šie duomenis buvo gauti remiantis 7000 telefoninių apklausų.

Europiečiai dabar praleidžia internete 17 procentais laiko daugiau negu 2004 metais ir 56 procentais daugiau negu 2003 metais.

27 procentai apklaustųjų teigė, kad „sėdi“ internete daugiau negu 16 valandų per savaitę. 69 procentai apklaustųjų prisijungia prie interneto 5 ir daugiau dienų per savaitę.

Kur ritasi lietuviškos interneto svetainės?

          0 kart. jau balsavo...

Praėjo nemažai laiko nuo pirmųjų lietuviškų svetainių gimimo. Jei jau drąsiai kalbame apie mūsų valstybės nueitą kelią, tai kodėl nepakalbėjus apie interneto svetainių raidą Lietuvoje? Pastarasis ko gero niekuo ne ypatingas, ir nedaug skiriasi nuo raidos kitose šalyse. Drįsčiau jį skirti į kelis etapus ir labai lakoniškai aprašyti:

Spauskite jei norite skaityti toliau »

Reklama Lietuvos internete – trečias brolis Jonas

* * * *   1 kart. jau balsavo...

Lietuvoje smarkiai auga makroekonominiai rodikliai. Kuo daugiau pinigų „sukasi“ versle, tuo daugiau lėšų „dedamą“ į produktų marketingą. Tuo pačiu ir į tiesioginę reklamą. Per kelis metus reklamos rinka augo. TV, laikraščiai vis daugiau pajamų gauną iš reklamos. Deja, internetas kol kas yra jiems „už nugaros“.

Spauskite jei norite skaityti toliau »