Pradia Parayk man! sindicaci;ón
Kriause.com | internetinė komunikacija yra asmeninis Ramūno Žilionio (digitouch!) weblog'as siūlantis geriausią pasaulio interneto kūrimo patirtį lietuvių kalba, bei savo įžvalgas interneto projektų ir rinkodaros srityje.

Two centuries before, if any Ultra slim electronic cigarette Smoking everywhere electronic cigarette

With enhancing medicinal drugs, like The blue pill and Cialis, Xanax Xanax xr

Scores of adult males expertise difficulty Cialis no rx Generic cialis price compare Cemr wvu edu faculty photos small cialis_professional buy cialis Buy cialis soft online with impotence yearly. Before, impotence Reverse Phone Lookup Reverse phone lookup problems (also called erection problems) was viewed as Levitra prescribing Levitra reviews

You within your 20 or Hgh hormone releasers HGH Is prosolution better than vigrx plus VigRX psychological shock resulting from impotence problems problem? Raspberry Ketone supplement Raspberry Ketone range of dangerous chemicals on a daily basis. Best electronic cigarettes Electronic Cigarettes characteristics. The astounding Top consumer rated debt relief Debt Relief holding inside the fretting hand. Someone can Reverse Phone Lookup Reverse phone lookup by address

Interneto tendencijos 2010-aisiais

* * *     8 kart. jau balsavo...

Straipsnio autoriai: Žydrūnas Sadauskas, Ramūnas Žilionis
Iliustracija: Justin.M.Maller

Neseniai su savo nuolatiniu diskusijų oponentu Interneto Marketingo Laboratorijos savininku Žydrūnu Sadausku susiginčijome, kas mūsų laukia internete 2010-aisiais. Apie tai jau parašyta geras tuzinas straipsnių, tačiau mus labiau domina, kiek vakarų tendencijos įtakoja Lietuvos interneto (toliau Lietneto) raidą. Kadangi Žydrūnas Sadauskas 7 metus interneto marketingo srityje dirbo Jungtinės Karalystės rinkoje, jo argumentai atstovaus internetą be sienų (pasaulines tendencijas). Aš, savo ruožtu, dešimt metų stebėjau, kaip iš mažų vaikų užaugo pagrindinė Lietneto kritinė masė. Mačiau, ką jie veikė internete, kuo jie žavėjosi. Todėl pakalbėsiu apie tai, kas laukia lietuviško interneto ateinančiais metais.

Dėl straipsnio dydžio, autorystės ir paprasčiausiai tam, kad nesidubliuotų  turinys  – straipsnį padalinome  į dvi dalis: pirmoji jo dalis yra čia, na o antrąją rasite Žydrūno dienoraštyje.

Žydrūnas apie pasaulį: El. komercija.

Kalbant apie sekančių metų tendencijas, negaliu nepaminėti ir naujausių el. komercijos tendencijų. Kaip jau minėjau ne viename iš savo seminarų apie el. komerciją – elektroninė komercija tampa vis labiau sociali. Kaip žinia, didžiausia prekybos centrų problema, tiek realiame gyvenime, tiek internete – vartotojų srautas. O dabar įsivaizduokite prekybos centrą turintį šimtus milijonų pastovių pirkėjų, kurie prekybos centrui dar net nepradėjus prekybos ten praleidžia aštuonis milijardus  minučių per dieną. Taip, kalbu apie didžiausią socialinį portalą „Facebook”, kuris suprasdamas el. komercijos galimybes, neseniai  pranešė, jog eksperimentuos su el. parduotuvių platformomis portale. Jau yra kompanijų, kurios pirmosios išbandė tokias galimybes; kalbu apie kompaniją „1-800 Flowers“. Žinia, kiti socialiniai portalai taip pat neatsilieka. Daugelis turbūt jau girdėjote apie gerai nusisekusią “DELL” kampaniją pasitelkiant mikro dienoraščių platformą “Twitter”. “Twitter”, savo ruožtu, netgi išleido atmintinę ir rekomendacijas verslui apie Twitter platformos naudojimą komerciniais tikslais. Ir tai tik pradžia. Tačiau mano patarimas galvojantiems žengti į socialinės komercijos tyrus – būkite pirmi.   Pastebimai didėjant „triukšmo“ kiekiui, Dell kompanijos sėkmę bus vis sunkiau ir sunkiau pakartoti.

Ramūnas apie Lietuvą: E-komercijos burbulas.

Panašūs dalykai e-komercijoje vyksta ir Lietuvoje. Prasidėjus krizei užsienio žiniasklaidoje pasipylė publikacijos, jog pasaulyje smarkiai ūgtelės prekyba internetu. Tuo patikėję nemaža dalis mūsų šalies verslininkų ėmė investuoti į interneto parduotuvių kūrimą. Tačiau sklinda gandai J, kad vos 12 proc. nuo visų internetu besinaudojančių Lietuvos gyventojų yra kada nors pirkę internete. Tai reiškia, kad lietuviai dar nemoka pirkti internetu. Dar kelis metus jie tik bandys šias galimybe. Todėl didžioji dalis praeitų metų investicijų į e-komerciją yra pernelyg optimistiniai. Tai šiek tiek primena per ne lyg optimistinį 2000 metų pasaulinį .com burbulą. Tada užsidarė daugybę verslų susijusių su e-komercija. Prognozuoju, kad ateinančiais metais panašus tik kuklesnis procesas vyks Lietuvos e-komercijos rinkoje. Pradedant atsigauti tradiciniai prekybai greičiausiai nemaža dalis elektroninių parduotuvių liks užmirštos.

Tačiau nepaisant to praeitais metais pirmus daigus skynė pasaulyje smarkiai populiarėjančios vieno ar kelių produktų parduotuvės. Vienas geriausių lietuviškų to pavyzdžių yra foto albumas Neregėta Lietuva. Aiškus produktas, paprastas pirkimas – tai yra tai ko reikia mažai išprususiam Lietuvos interneto pirkėjui. Tikiu, kad 2010 metais tokių parduotuvių atsiras daugiau, ir jos taps gera pradžia edukuojant žmones.

Žydrūnas apie pasaulį: Masiniai projektai.

Taip pat svarbi interneto tendencija, 2010 m. įgausianti dar didesnį pagreitį,  apie kurią norėčiau plačiau pakalbėti yra “masių jėga”. Viskas prasidėjo nuo taip vadinamų OS (Open source), arba lietuviškai – atviro kodo, projektų. Daugelis, masių galią supratusių kompanijų, pradėjo daryti atviru kodu paremtus projektus, tokiu būdu įgalindamos vartotojus keisti ir tobulinti esamos programos kodą. Kaip žinome, tai davė nuostabių rezultatų. Marketingo profesionalai tame įžvelgė galimybę ir tą patį principą pritaikė tiesioginiame marketinge. Pavyzdžių yra daugiau negu pakankamai, pradedant nuo sukurkite mums reklamą, skonį, arba produkto patobulinimą iki tiesioginio masių sinergijos panaudojimo. Matėme tokius projektus, kaip Londono operos teatro bandymas sukurti „žmonių operą“ ir pan. Analogų, beje, turime ir Lietuvoje. Kalbu apie Interneto marketingo laboratorijos projektą G LAB, kurio visa idėja remiasi „masių jėgos“ principu. Tikiu, kad kitais metais atsiras dar daugiau, masių jėga besiremiančių, projektų.

Ramunas apie Lietuvą: Atviras kodas Lietuvoje

Visame pasaulyje paeitais metais vyko dviejų verslo modelių kova. Kalbu apie seno kirpimo įprastinį gamybinį verslą, kai sukuriamas produktas parduodamas kaip prekė, ir kitą konsoliduoto verslo modelį, kai galutinį produktą kuria visuomenė. Mūsų šalyje tai įvardijama kaip atviras kodas, tačiau tai jau seniai išlipo iš šio programuotojų terpėje naudojamo pavadinimo rėmų. Vis daugiau verslų Lietuvoje atsiranda naudojančių jėgų konsolidacijos metodą, ko pasekoje smarkiai atpinga produktas turintis praktiškai neribotas tobulinimo galimybes. Paprasčiausias to pavyzdys mūsų šalyje yra atviro kodo programinės įrangos naudojimas. Tiek visame pasaulyje, tiek pas mus smarkiai populiarėja nemokamos puslapių kūrimo platformos WordPress naudojimas svetainių kūrime. Kelis metus buvusi vien dienoraščių sistema ją įsidiegus CNN, NY ir kitoms korporacijoms tapo pilnavertė sistema už kurią nereikia mokėti nei cento. Praeitais metais Lietuvoje pasirodė visa eilė gerų šios sistemos pritaikymo pavyzdžių: Auto bild ir Computer bild svetainės, Lietuvos geležinkelininkus vienijantis Gelsistemų portalas, nepadoriai daug, net 170.000 Lt kainavęs Lietuvos tūkstantmečio puslapis. Apie atviro kodo programinę įrangą prabilo ir valdininkai taip norėdami sutaupyti lėšas. Tikiu, kad 2010 metais šis judėjimas įgaus kur kas didesnį pagreitį, ir produktas sukurtas masių jėga smarkiai nesileis kaina, tačiau nenusileis savo kokybe. Tad kitais metai jei kursitės svetainę, paklauskite kiek žmonių ją kurs? Jei mažiau nei 10.000 nepirkite :) .

Žydrūnas apie pasaulį: Išmanieji telefonai.

Vienoje šios  apžvalgos potėmių  jau kalbėjau apie išmaniuosius mobilius telefonus, o dabar norėčiau plačiau papasakoti apie vieną išmaniesiems telefonams būdingą aspektą, tai – vadinamosios aplikacijos, arba angliškai – apps. Esu įsitikinęs, jog mobiliųjų telefonų aplikacijos ateinančiais metais taps didele tendencija; tai rodo šioje srityje atlikti rinkos tyrimai, be to šia linkme juda visi didieji rinkos žaidėjai.  Žinoma, šiandieniniu rinkos lyderiu ir toliau išlieka kompanija “Apple” su savo visiems puikiai pažystamu Iphone‘u, kuris neabejotinai davė pradžią vis didėjančiam mobiliųjų telefonų aplikacijų populiarumui. „Apple” kompanija net turi internetinę parduotuvę, iš kurios galite parsisiųsti vienokių ar kitokių aplikacijų. Tačiau atsilikti nemano ir kiti rinkos žaidėjai; aplikacijas savo telefonams siūlo ir “Palm”, taip pat ir „Microsoft“ bei „Nokia“. Visgi, didžiausio sprinto laukiama iš „Google“ kompanijos, kuri kaip žinome į pasaulį jau paleido savo išmaniuosius telefonus  „Google Android“ ir turi aplikacijų platformą „The Market“, šiandieną jau talpinančią apie dešimt tūkstančių aplikacijų. Dėl šios priežasties, kai kurie ekspertai prognozuoja, kad po dviejų metų „Google“ aplikacijų rinkoje aplenks „Apple“. Laikas aišku parodys. Manau, daugelis turinčių išmaniuosius telefonus supranta apie ką aš čia, na o tiems kas nežino pasakysiu tiek – kai kurios tų aplikacijų gali daryti išties neįtikėtinus dalykus. Bet apie tai kitame straipsnyje.

Ramūnas apie Lietuvą: Interneto tyrimai.

Baigiantis 2009 metais nuskambėjo žinia, kad iš Lietuvos traukęsi vienas didžiausių pasaulio tyrimų prekinių ženklų TNS. Lietuvos padalinio vadovai suskubo raminti, kad veikla bus tęsiama ir be tarptautinio partnerio globos. Nepaisant to tai geras postūmis kitoms tyrimų kompanijoms. Mažoje šalies rinkoje jau keletą metų vyrauja geli stambūs žaidėjai, ir naujų suklestėjimas, tik pagerintų kokybę ir sumažintų kainas. Manau 2010 metais atsiras naujų paslaugų ir tyrimų susijusių su interneto kokybės matavimais. Tai turėtų smarkiai išryškinti tipinio Lietuvos interneto naudotojo veidą ir pagerinti kuriamų ar esamų svetainių kokybę, padidinti jų pardavimus. Tereikia laukti spaudos pranešimo…

Kitą straipsnio dalį galite skaityti Žydrūno webloge

Išvada:

Kaip pastebėjote tarp mano ir Žydrūno Sadausko išsakytų tendencijų nėra beveik nieko bendro, nors mes abu kalbėjome apie interneto tendencijas 2010 metais. Tai tik parodo kaip smarkiai skiriasi Lietneto raida nuo didžiųjų pasaulio rinkų. Nenoriu būti blogu pranašu, tačiau gali būti, kad didžioji dalis išvardintų Žydrūno naujovių taip ir neatsiras Lietuvoje dėl mažos rinkos. Tačiau Facebook pavyzdįs parodo, kad mes smarkiai integruojamės į pasaulinį tinklą ir ateityje ženkli mūsų naudojamų paslaugų bus globalios. Noriu visiems palinkėti, kad taip atsitiktų kuo greičiau.

Kaip Jūsų puslapyje optimizuoti AdSense reklamą

* * *     9 kart. jau balsavo...

Ši video pamoka apie tai, kaip naudojant Google AdSense jūsų svetainei uždirbti kuo daugiau pinigų. Kaip jį optimizuoti, kad pajamos būtų maksimalios.

Video sudaro 5 dalys:

1. Išanalizuokite savo svetainę
2. Sukurkite svetainių kanalus
3. Pelningas talpinimas ir spalvinė schema
4. Padidinkite pajamas įdėdami keletą skelbimų
5. Pamatuokite ir išanalizuokite rezultatus

Puikus video pradedantiems. 10 minučių anglų kalba.

šaltinis: ProBlogger’e

Kas laukia socialinių tinklų?

* * * *   3 kart. jau balsavo...

Klausimas, ar socialiniai tinklai taps pagrindiniais reklamos kanalais internete, ar taps erdvėmis be reklamos, yra karštai svarstomas jau kelis metus. Vyresnysis eMarketer analitikas David Hallerman turi savo požiūrį į šią problemą ir yra linkęs prie antro scenarijaus. Tačiau ir pats pripažįsta, kad pastaruoju metu jo nuomonė keičiasi.

Šie pasikeitimai priklauso nuo dviejų faktorių: pinigų ir žmonių. O tiksliau, koks žmonių kiekis lankosi socialiniuose tinkluose ir kiek jie ten praleidžia laiko. eMarketer  prieš kurį laiką išplatino penkių didžiausių Amerikos socialinių tinklų – MySpace, Facebook, Google, Yahoo! ir MSN – reklamos pajamų prognozę. Sudėjus statistiką ir prognozes gauname, jog iš vieno vartotojo socialiniai tinklai uždirba štai tiek:

Spauskite jei norite skaityti toliau »

Blogin 2008 – nuo draugystės iki pardavimų

* * *     3 kart. jau balsavo...

Kaip ir daugiau nei 400 Lietuvos internete nenustygstančių vietoje blogerių, taip ir aš buvau kiekvieno blogerio metų įvykyje, konferencijoje Blogin 2008. Tikrai labai smagus renginys, kaip ir daugelis bendraminčių susitikimų. Tikrai gera organizacija ir, žinoma, prabangi vieta (ko gero prabangiausia sostinėje). Lenkiuosi žemai visiems organizatoriams ir užmanytojams ir tikiuosi, jie neužsnūs ant savo laurų. Tačiau kadangi iš prigimties esu tyrinėtojas ir analitikas, ir manau, kad sugebu į viską pažiūrėti kitu kampu, tai šį kartą renginį praskrosiu kritiniu žvilgsniu. Tikrai nenoriu nei nieko įžeisti, nei niekam priekaištauti, nes už 30 Lt kainavusį bilietą gavau kaip už 500 Lt, tačiau reikia realiai žiūrėti ir į gerus dalykus.

Užpuolė “brandai”

Tik atėjus į konferenciją užpuolė visa kruva prekinių ženklų, kurie tik ir bruko savo reklamą. Žinoma, tai renginio rėmėjai. Be jų nebūtų skanios arbatos ir sausainių per pertraukas. Ko gero, reikėtų iš prabangios salės keltis į nemokamą universiteto auditoriją, tačiau tie, kurie kišenėje turi ne Omnitel ryšio telefoną, ko gero pasijautė kaip spąstuose. Tai, kad negalėjai gauti net renginio programos nenaršydamas telefonu, arba uždavinėti klausimus siųsdamas SMS po 30 ct – pavyzdys, kad net ir technologijos gali tapti progreso stabdžiu. Todėl ko gero ne vienas aš,  bet ir kiti pasijuto lyg būtų dideliame “brandų” turguje, kur visi 400 konferencijos dalyviai išdėlioti kaip ant prekystalio.

Spauskite jei norite skaityti toliau »

2010 metų protingas internetas

* * * ½   6 kart. jau balsavo...

Specialistai ir futurologai išsako savo nuomonę, kokia kryptimi vystysis internetas. Australų projekto Smart Internet 2010 surinktos garsiausių pasaulio IT specialistų prognozės.

Patys įžymiausi futurologai pasidalino savo mintimis kaip vystysis pasaulinis tinklas įvairiose srityse: socialinėje, tinklo žaidimų, mobiliųjų komunikacijų, garso ryšio ir t.t. Publikuodami visą medžiagą viename 170 puslapių leidinyje projekto Smart Internet 2010 autoriai nori sudaryti bendrą vaizdą – koks bus internetas ateityje ir kaip jis įtakos žmonių gyvenimą?

Spauskite jei norite skaityti toliau »

Reklaminio video gyvavimo laikas: 21 sekundė

* * * ½   4 kart. jau balsavo...

Standartinis 30 sekundžių reklaminis vaizdo klipas internete pritraukia naudotojo dėmesį vidutiniškai 21-ai sekundei, t.y. 70%. Turbūt, tai ir yra optimalus vaizdo reklamos dydis.

Kompanija „Klipmart“, kuri specializuojasi reklaminių kampanijų internete pravedime, paskelbė vaizdo klipų peržiūros internete trukmės matavimo rezultatus. Daugiau kaip 500 interneto kampanijų šimtuose puslapių per šešis šių metų mėnesius analizė leido išryškinti vidutinę vieno vaizdo banerio peržiūros trukmę. Įprastam 30 sekundžių baneriui ji sudaro 21,04 sekundės.

Spauskite jei norite skaityti toliau »

Patogiausias internetinės reklamos laikas: 10.30 ir 21.00

* * * ½   3 kart. jau balsavo...

Naudotojų ir CTR banerių aktyvumas labai skiriasi priklausomai nuo paros laiko. Naujas „Atlas“ tyrimas leidžia suvokti, kokiu laiku internetinė reklama yra efektyviausia.

Kaip žinoma, reklamos efektyvumą veikia daug veiksnių, tarp jų ir teisingas tikslinės auditorijos pasirinkimas, reklamos kūrybiškumas bei rodymo dažnis. Tačiau vienas pačių įdomiausių veiksnių yra paros metas. Kompanijos „Atlas“ atliktas tyrimas (PDF) leidžia suvokti, kada internetinė reklama yra efektyviausia.

Spauskite jei norite skaityti toliau »

„eMarketer“ prognozuoja vaizdo reklamos bumą

          0 kart. jau balsavo...

Pagal „eMarketer“ prognozę, per artimiausius dvejus metus internetinės vaizdo reklamos rinka išaugs beveik trim kartais. Analitikų nuomone, Tinklas pagaliau subrendo normaliam video.

Plačiajuostės prieigos paplitimas didžiausioje pasaulio reklamos rinkoje padeda vaizdo reklamos populiarumo augimui. Šiais metais prie greitaeigio interneto prisijungė jau 42 milijonai amerikiečių namų, tai 23 procentais daugiau negu praėjusiais metais. Iki 2007 m. jų skaičius išaugs iki 60,4 milijono – tai ir yra varomoji internetinės vaizdo reklamos jėga.

Spauskite jei norite skaityti toliau »

Kaip svetainėje priversti dirbti reklamą?

* * * *   1 kart. jau balsavo...

Yra daug priežasčių dėl kurių reklamą ne sėkmingai veikia svetainėje. Tačiau kur kas blogiau kai ta reklama yra reikalinga lankytojui, tačiau pastarasis jos nepastebi. Kaip taip gali būti? Pradžioje pakalbėkime, kodėl tekstinė reklama taip gerai veikia paieškos svetainėse?

Kiekvienas lankytojas turi savo tikslą. Gal jis šiuo metu nori sužinoti apie skaitmenines kameras, arba nusipirkti knygą? Bet kokiu atveju lankytojo dėmesys sutelktas į tikslo pasiekimą. Visą kitą jis ignoruoja. Kada vartotojas surenka raktinį žodį paieškos laukelyje, reklaminis skelbimas, kuris atrenkamas pagal raktinį žodį, betarpiškai susijęs su tuo, ko reikia vartotojui. Todėl vartotojai ir skaito šiuos skelbimus, ir spaudžia juos. Žinoma, kad ši reklama patrauklesnė net už patį paieškos rezultatą, nes čia yra reklamos užsakovas. Jis suinteresuotas suformuluoti patrauklų pasiūlymą ir aptarnauti klientą.

Spauskite jei norite skaityti toliau »

Pati įkyriausia – reklama internete

          0 kart. jau balsavo...

Reklama – neatsiejamas svetainės elementas. Ji nuolatos Jus sekioja internete, naršytumėte po didelį portalą ar mažą namų puslapį. Dauguma rinkos analitikų nagrinėjo reklamos internete efektyvumą. Kiek sėkmingai ji pritraukia naujus klientus, padeda reklamos pirkėjui. Tam naudojami elementariausi tyrimo metodai. Pavyzdžiui, reklaminės antraštės (banner) paspaudimų skaičiavimas.

Tačiau retai pasitaiko tyrimų, kaip reklama internete įtakoja vartotoją. Rezultate svetainės, kurios pas save dedą reklamą nežino kaip į ją reaguos svetainės lankytojas. Ir netgi, kiek viena ar kita reklama gali pakenkti svetainės įvaizdžiui. Reklamos pirkėjai taip pat iki šiol nežino kokią įtaką reklama internete turi tiems lankytojams, kurie ant jos niekada nespaudžia. Ar ji juos erzina?

Spauskite jei norite skaityti toliau »

Amerikietiška internetinė reklama atneša 1 milijardą dolerių per mėnesį

          0 kart. jau balsavo...

2005 metų trečiame ketvirtyje Amerikos internetinės reklamos rinka pasiekė naują rekordą: 3,1 milijardas dolerių, t.y. daugiau nei vienas milijardas dolerių per mėnesį. Labiausiai stebina tai, kad ši šaka demonstruoja augimo tempų pagreitį

Pagal naujausią statistiką, „Interactive Advertising Bureau (IAB)“ ir PriceWaterhouse Coopers 2005 metų trečiame ketvirtyje buvo užregistruotas 34 procentų augimas palyginus su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Tai daugiau, negu 2005 m. pirmo pusmečio metinio prieaugio rodiklis, kuris sudarė tik 26 procentus. Kitaip tariant internetinės reklamos rinka ne tik pasiekia naujus rekordus, bet ir pritrenkiančiai greitina savo augimą. Tik pagalvokit, ką reiškia beveik pusantro karto metinis prieaugis daugiamilijardinėje rinkoje. Kur dar įmanoma tai pamatyti, jei ne internetinės reklamos srityje?

Spauskite jei norite skaityti toliau »

Reklama Lietuvos internete – trečias brolis Jonas

* * * *   1 kart. jau balsavo...

Lietuvoje smarkiai auga makroekonominiai rodikliai. Kuo daugiau pinigų „sukasi“ versle, tuo daugiau lėšų „dedamą“ į produktų marketingą. Tuo pačiu ir į tiesioginę reklamą. Per kelis metus reklamos rinka augo. TV, laikraščiai vis daugiau pajamų gauną iš reklamos. Deja, internetas kol kas yra jiems „už nugaros“.

Spauskite jei norite skaityti toliau »