Interneto tendencijos 2010-aisiais
Straipsnio autoriai: Žydrūnas Sadauskas, Ramūnas Žilionis
Iliustracija: Justin.M.Maller
Neseniai su savo nuolatiniu diskusijų oponentu Interneto Marketingo Laboratorijos savininku Žydrūnu Sadausku susiginčijome, kas mūsų laukia internete 2010-aisiais. Apie tai jau parašyta geras tuzinas straipsnių, tačiau mus labiau domina, kiek vakarų tendencijos įtakoja Lietuvos interneto (toliau Lietneto) raidą. Kadangi Žydrūnas Sadauskas 7 metus interneto marketingo srityje dirbo Jungtinės Karalystės rinkoje, jo argumentai atstovaus internetą be sienų (pasaulines tendencijas). Aš, savo ruožtu, dešimt metų stebėjau, kaip iš mažų vaikų užaugo pagrindinė Lietneto kritinė masė. Mačiau, ką jie veikė internete, kuo jie žavėjosi. Todėl pakalbėsiu apie tai, kas laukia lietuviško interneto ateinančiais metais.
Dėl straipsnio dydžio, autorystės ir paprasčiausiai tam, kad nesidubliuotų turinys – straipsnį padalinome į dvi dalis: pirmoji jo dalis yra čia, na o antrąją rasite Žydrūno dienoraštyje.
Žydrūnas apie pasaulį: El. komercija.
Kalbant apie sekančių metų tendencijas, negaliu nepaminėti ir naujausių el. komercijos tendencijų. Kaip jau minėjau ne viename iš savo seminarų apie el. komerciją – elektroninė komercija tampa vis labiau sociali. Kaip žinia, didžiausia prekybos centrų problema, tiek realiame gyvenime, tiek internete – vartotojų srautas. O dabar įsivaizduokite prekybos centrą turintį šimtus milijonų pastovių pirkėjų, kurie prekybos centrui dar net nepradėjus prekybos ten praleidžia aštuonis milijardus minučių per dieną. Taip, kalbu apie didžiausią socialinį portalą „Facebook”, kuris suprasdamas el. komercijos galimybes, neseniai pranešė, jog eksperimentuos su el. parduotuvių platformomis portale. Jau yra kompanijų, kurios pirmosios išbandė tokias galimybes; kalbu apie kompaniją „1-800 Flowers“. Žinia, kiti socialiniai portalai taip pat neatsilieka. Daugelis turbūt jau girdėjote apie gerai nusisekusią “DELL” kampaniją pasitelkiant mikro dienoraščių platformą “Twitter”. “Twitter”, savo ruožtu, netgi išleido atmintinę ir rekomendacijas verslui apie Twitter platformos naudojimą komerciniais tikslais. Ir tai tik pradžia. Tačiau mano patarimas galvojantiems žengti į socialinės komercijos tyrus – būkite pirmi. Pastebimai didėjant „triukšmo“ kiekiui, Dell kompanijos sėkmę bus vis sunkiau ir sunkiau pakartoti.
Ramūnas apie Lietuvą: E-komercijos burbulas.
Panašūs dalykai e-komercijoje vyksta ir Lietuvoje. Prasidėjus krizei užsienio žiniasklaidoje pasipylė publikacijos, jog pasaulyje smarkiai ūgtelės prekyba internetu. Tuo patikėję nemaža dalis mūsų šalies verslininkų ėmė investuoti į interneto parduotuvių kūrimą. Tačiau sklinda gandai J, kad vos 12 proc. nuo visų internetu besinaudojančių Lietuvos gyventojų yra kada nors pirkę internete. Tai reiškia, kad lietuviai dar nemoka pirkti internetu. Dar kelis metus jie tik bandys šias galimybe. Todėl didžioji dalis praeitų metų investicijų į e-komerciją yra pernelyg optimistiniai. Tai šiek tiek primena per ne lyg optimistinį 2000 metų pasaulinį .com burbulą. Tada užsidarė daugybę verslų susijusių su e-komercija. Prognozuoju, kad ateinančiais metais panašus tik kuklesnis procesas vyks Lietuvos e-komercijos rinkoje. Pradedant atsigauti tradiciniai prekybai greičiausiai nemaža dalis elektroninių parduotuvių liks užmirštos.
Tačiau nepaisant to praeitais metais pirmus daigus skynė pasaulyje smarkiai populiarėjančios vieno ar kelių produktų parduotuvės. Vienas geriausių lietuviškų to pavyzdžių yra foto albumas Neregėta Lietuva. Aiškus produktas, paprastas pirkimas – tai yra tai ko reikia mažai išprususiam Lietuvos interneto pirkėjui. Tikiu, kad 2010 metais tokių parduotuvių atsiras daugiau, ir jos taps gera pradžia edukuojant žmones.
Žydrūnas apie pasaulį: Masiniai projektai.
Taip pat svarbi interneto tendencija, 2010 m. įgausianti dar didesnį pagreitį, apie kurią norėčiau plačiau pakalbėti yra “masių jėga”. Viskas prasidėjo nuo taip vadinamų OS (Open source), arba lietuviškai – atviro kodo, projektų. Daugelis, masių galią supratusių kompanijų, pradėjo daryti atviru kodu paremtus projektus, tokiu būdu įgalindamos vartotojus keisti ir tobulinti esamos programos kodą. Kaip žinome, tai davė nuostabių rezultatų. Marketingo profesionalai tame įžvelgė galimybę ir tą patį principą pritaikė tiesioginiame marketinge. Pavyzdžių yra daugiau negu pakankamai, pradedant nuo sukurkite mums reklamą, skonį, arba produkto patobulinimą iki tiesioginio masių sinergijos panaudojimo. Matėme tokius projektus, kaip Londono operos teatro bandymas sukurti „žmonių operą“ ir pan. Analogų, beje, turime ir Lietuvoje. Kalbu apie Interneto marketingo laboratorijos projektą G LAB, kurio visa idėja remiasi „masių jėgos“ principu. Tikiu, kad kitais metais atsiras dar daugiau, masių jėga besiremiančių, projektų.
Ramunas apie Lietuvą: Atviras kodas Lietuvoje
Visame pasaulyje paeitais metais vyko dviejų verslo modelių kova. Kalbu apie seno kirpimo įprastinį gamybinį verslą, kai sukuriamas produktas parduodamas kaip prekė, ir kitą konsoliduoto verslo modelį, kai galutinį produktą kuria visuomenė. Mūsų šalyje tai įvardijama kaip atviras kodas, tačiau tai jau seniai išlipo iš šio programuotojų terpėje naudojamo pavadinimo rėmų. Vis daugiau verslų Lietuvoje atsiranda naudojančių jėgų konsolidacijos metodą, ko pasekoje smarkiai atpinga produktas turintis praktiškai neribotas tobulinimo galimybes. Paprasčiausias to pavyzdys mūsų šalyje yra atviro kodo programinės įrangos naudojimas. Tiek visame pasaulyje, tiek pas mus smarkiai populiarėja nemokamos puslapių kūrimo platformos WordPress naudojimas svetainių kūrime. Kelis metus buvusi vien dienoraščių sistema ją įsidiegus CNN, NY ir kitoms korporacijoms tapo pilnavertė sistema už kurią nereikia mokėti nei cento. Praeitais metais Lietuvoje pasirodė visa eilė gerų šios sistemos pritaikymo pavyzdžių: Auto bild ir Computer bild svetainės, Lietuvos geležinkelininkus vienijantis Gelsistemų portalas, nepadoriai daug, net 170.000 Lt kainavęs Lietuvos tūkstantmečio puslapis. Apie atviro kodo programinę įrangą prabilo ir valdininkai taip norėdami sutaupyti lėšas. Tikiu, kad 2010 metais šis judėjimas įgaus kur kas didesnį pagreitį, ir produktas sukurtas masių jėga smarkiai nesileis kaina, tačiau nenusileis savo kokybe. Tad kitais metai jei kursitės svetainę, paklauskite kiek žmonių ją kurs? Jei mažiau nei 10.000 nepirkite 
.
Žydrūnas apie pasaulį: Išmanieji telefonai.
Vienoje šios apžvalgos potėmių jau kalbėjau apie išmaniuosius mobilius telefonus, o dabar norėčiau plačiau papasakoti apie vieną išmaniesiems telefonams būdingą aspektą, tai – vadinamosios aplikacijos, arba angliškai – apps. Esu įsitikinęs, jog mobiliųjų telefonų aplikacijos ateinančiais metais taps didele tendencija; tai rodo šioje srityje atlikti rinkos tyrimai, be to šia linkme juda visi didieji rinkos žaidėjai. Žinoma, šiandieniniu rinkos lyderiu ir toliau išlieka kompanija “Apple” su savo visiems puikiai pažystamu Iphone‘u, kuris neabejotinai davė pradžią vis didėjančiam mobiliųjų telefonų aplikacijų populiarumui. „Apple” kompanija net turi internetinę parduotuvę, iš kurios galite parsisiųsti vienokių ar kitokių aplikacijų. Tačiau atsilikti nemano ir kiti rinkos žaidėjai; aplikacijas savo telefonams siūlo ir “Palm”, taip pat ir „Microsoft“ bei „Nokia“. Visgi, didžiausio sprinto laukiama iš „Google“ kompanijos, kuri kaip žinome į pasaulį jau paleido savo išmaniuosius telefonus „Google Android“ ir turi aplikacijų platformą „The Market“, šiandieną jau talpinančią apie dešimt tūkstančių aplikacijų. Dėl šios priežasties, kai kurie ekspertai prognozuoja, kad po dviejų metų „Google“ aplikacijų rinkoje aplenks „Apple“. Laikas aišku parodys. Manau, daugelis turinčių išmaniuosius telefonus supranta apie ką aš čia, na o tiems kas nežino pasakysiu tiek – kai kurios tų aplikacijų gali daryti išties neįtikėtinus dalykus. Bet apie tai kitame straipsnyje.
Ramūnas apie Lietuvą: Interneto tyrimai.
Baigiantis 2009 metais nuskambėjo žinia, kad iš Lietuvos traukęsi vienas didžiausių pasaulio tyrimų prekinių ženklų TNS. Lietuvos padalinio vadovai suskubo raminti, kad veikla bus tęsiama ir be tarptautinio partnerio globos. Nepaisant to tai geras postūmis kitoms tyrimų kompanijoms. Mažoje šalies rinkoje jau keletą metų vyrauja geli stambūs žaidėjai, ir naujų suklestėjimas, tik pagerintų kokybę ir sumažintų kainas. Manau 2010 metais atsiras naujų paslaugų ir tyrimų susijusių su interneto kokybės matavimais. Tai turėtų smarkiai išryškinti tipinio Lietuvos interneto naudotojo veidą ir pagerinti kuriamų ar esamų svetainių kokybę, padidinti jų pardavimus. Tereikia laukti spaudos pranešimo…
Kitą straipsnio dalį galite skaityti Žydrūno webloge
Išvada:
Kaip pastebėjote tarp mano ir Žydrūno Sadausko išsakytų tendencijų nėra beveik nieko bendro, nors mes abu kalbėjome apie interneto tendencijas 2010 metais. Tai tik parodo kaip smarkiai skiriasi Lietneto raida nuo didžiųjų pasaulio rinkų. Nenoriu būti blogu pranašu, tačiau gali būti, kad didžioji dalis išvardintų Žydrūno naujovių taip ir neatsiras Lietuvoje dėl mažos rinkos. Tačiau Facebook pavyzdįs parodo, kad mes smarkiai integruojamės į pasaulinį tinklą ir ateityje ženkli mūsų naudojamų paslaugų bus globalios. Noriu visiems palinkėti, kad taip atsitiktų kuo greičiau.
