Startup Weekend Vilnius – romantizmo era

Balandis 13, 2010 · Tema LIETNET'as, Startup, Verslas

Balandžio 9-11 dienomis per pasaulį nusirito Startup Weekend. Renginys kuris vienu metu daromas keliuose pasaulio miestuose yra skirtas verslo idėjas paversti realybe. Gimusi kelių JAV jaunuolių galvose idėja yra paprasta. Tereikia ateiti su minutės prezentacija į renginį, susirinkti komandą, sekančią dieną pasikalbėti su ekspertais ir jau galų gale viską pristatyti investuotojams. Na po to ilgai laukti skambučio. Reikia pripažinti tai yra šiek tiek amerikoniškas kelias, bet jis galėtų veikti jei ne geros metodologijos nebuvimas. Ir čia reiktų pradėti iš toliau.

Pamenu, kaip prieš gerus 7 metus kiekvienas jaunas Lietuvos internautas norėjo būti dizaineriu. Paišė ir tapė svetainių dizainus, iki pajuodimo kritikavo kitų darbus. po kelių metų daugelis suprato, kad kūrybingo dizaino reikia vos 2 procentams svetainių. visoms kitoms pakanka teisingai parduodančio dizaino. Nepaisant to šis bumas pagimdė keletą tikrai talentingų dizainerių.

Tas pačias tendencijas pastebėjau ir Startup Weekend Vilnius dalyvaudamas kaip mentorius (idėjų autorių konsultantas). Nors Startup cunamis į Lietuvą atsirito su kelių metų vėlavimų, tačiau reikia žavėtis idėjų autorių entuziazmu. Tačiau aš tai vadinčiau romatizmo era, kai žmonės ima viską iš aplinkos, dar iki galo nežinodami kokia iš to nauda. Daugelis idėjų buvo būtent tokios. Tikrai šaunios, sprendžiančios idėjos autoriaus problemą, tačiau nepakankamai kritiškai vertintos iš verslo pusės.

Romantinius startuperių jausmus turėjo išskaidyti trijų dienų darbas, kuris projektus sudėliojo į vietas. Vieni iš jų dingo, kiti buvo taip kardinaliai pakeisti, kad sunkiai galėjai suvesti su pradine mintimi. Tačiau kaip parodė sekmadienio rezultatai, nedaugelis jų buvo tokios, kurios vertos tapti verslais. Kaip padaryti, kad ateityje investuotojai negaištų savo laiko?

Aš Startup Weekend Vilnius renginyje pasigedau aiškios metodologijos. Mokymasis per veiklą yra ilgas, ne vieno savaitgalio reikalas. Norint, kad penktadienį pristatytos žalios idėjos idėjos taptų pradedančiais verslais reikia aiškiai viską sudėlioti į lenteles, grafikus, atsakyti į visus naujiems projektams būdingus klausimus. Pasaulyje yra labai daug teorijų kalbančių kokiu keliu eiti nuo idėjos iki sėkmingo startup. Va šitos aiškios struktūros ir rėmų trūko, dažnai mažą patirtį projektų vadyboje turintiems idėjų autoriams. Manau jei ateityje idėjų generatoriai gautų aiškesnius rėmus, kuriuose turėtų išdėlioti savo projektus būtų smarkiai didesnis rezultatas po šio savaitgalio. Būtų paprastesnis darbas su mentoriais, nes kiekvienas gautų savo srities punktą, kuriame gali padėti. Dar aiškiau būtų investuotojams, kurie gautų atsakymus į jiems rūpimus klausimus jau pristatant idėją. Matyt todėl šis renginys vyksta ne keliasdešimt, o keliuose miestuose, kad jam kažko trūksta iki gerai išdirbto greito idėjos virtimo verslu.

Nepaisant dar romantinio žmonių požiūrio į projektus ir nukrypimo nuo niūrios verslo realybės pirmas Startup Weekend savaitgalis tikrai neprisvilo. Na gal šiek tiek neiškepė, tačiau suteikė daug vilčių, kad ateityje gali pagimdyti nevieną kietą startuperį. Su malonumu ir aš prisidėsiu prie šio proceso. Dėkui organizatoriams už pakvietimą į renginį.

Ramūnas Žilionis digitouch!

Komentarų (6)

Interneto tendencijos 2010-aisiais

Gruodis 23, 2009 · Tema LIETNET'as, Vadyba, Verslas

Straipsnio autoriai: Žydrūnas Sadauskas, Ramūnas Žilionis
Iliustracija: Justin.M.Maller

Neseniai su savo nuolatiniu diskusijų oponentu Interneto Marketingo Laboratorijos savininku Žydrūnu Sadausku susiginčijome, kas mūsų laukia internete 2010-aisiais. Apie tai jau parašyta geras tuzinas straipsnių, tačiau mus labiau domina, kiek vakarų tendencijos įtakoja Lietuvos interneto (toliau Lietneto) raidą. Kadangi Žydrūnas Sadauskas 7 metus interneto marketingo srityje dirbo Jungtinės Karalystės rinkoje, jo argumentai atstovaus internetą be sienų (pasaulines tendencijas). Aš, savo ruožtu, dešimt metų stebėjau, kaip iš mažų vaikų užaugo pagrindinė Lietneto kritinė masė. Mačiau, ką jie veikė internete, kuo jie žavėjosi. Todėl pakalbėsiu apie tai, kas laukia lietuviško interneto ateinančiais metais.

Dėl straipsnio dydžio, autorystės ir paprasčiausiai tam, kad nesidubliuotų  turinys  – straipsnį padalinome  į dvi dalis: pirmoji jo dalis yra čia, na o antrąją rasite Žydrūno dienoraštyje.

Žydrūnas apie pasaulį: El. komercija.

Kalbant apie sekančių metų tendencijas, negaliu nepaminėti ir naujausių el. komercijos tendencijų. Kaip jau minėjau ne viename iš savo seminarų apie el. komerciją – elektroninė komercija tampa vis labiau sociali. Kaip žinia, didžiausia prekybos centrų problema, tiek realiame gyvenime, tiek internete – vartotojų srautas. O dabar įsivaizduokite prekybos centrą turintį šimtus milijonų pastovių pirkėjų, kurie prekybos centrui dar net nepradėjus prekybos ten praleidžia aštuonis milijardus  minučių per dieną. Taip, kalbu apie didžiausią socialinį portalą „Facebook”, kuris suprasdamas el. komercijos galimybes, neseniai  pranešė, jog eksperimentuos su el. parduotuvių platformomis portale. Jau yra kompanijų, kurios pirmosios išbandė tokias galimybes; kalbu apie kompaniją „1-800 Flowers“. Žinia, kiti socialiniai portalai taip pat neatsilieka. Daugelis turbūt jau girdėjote apie gerai nusisekusią “DELL” kampaniją pasitelkiant mikro dienoraščių platformą “Twitter”. “Twitter”, savo ruožtu, netgi išleido atmintinę ir rekomendacijas verslui apie Twitter platformos naudojimą komerciniais tikslais. Ir tai tik pradžia. Tačiau mano patarimas galvojantiems žengti į socialinės komercijos tyrus – būkite pirmi.   Pastebimai didėjant „triukšmo“ kiekiui, Dell kompanijos sėkmę bus vis sunkiau ir sunkiau pakartoti.

Ramūnas apie Lietuvą: E-komercijos burbulas.

Panašūs dalykai e-komercijoje vyksta ir Lietuvoje. Prasidėjus krizei užsienio žiniasklaidoje pasipylė publikacijos, jog pasaulyje smarkiai ūgtelės prekyba internetu. Tuo patikėję nemaža dalis mūsų šalies verslininkų ėmė investuoti į interneto parduotuvių kūrimą. Tačiau sklinda gandai J, kad vos 12 proc. nuo visų internetu besinaudojančių Lietuvos gyventojų yra kada nors pirkę internete. Tai reiškia, kad lietuviai dar nemoka pirkti internetu. Dar kelis metus jie tik bandys šias galimybe. Todėl didžioji dalis praeitų metų investicijų į e-komerciją yra pernelyg optimistiniai. Tai šiek tiek primena per ne lyg optimistinį 2000 metų pasaulinį .com burbulą. Tada užsidarė daugybę verslų susijusių su e-komercija. Prognozuoju, kad ateinančiais metais panašus tik kuklesnis procesas vyks Lietuvos e-komercijos rinkoje. Pradedant atsigauti tradiciniai prekybai greičiausiai nemaža dalis elektroninių parduotuvių liks užmirštos.

Tačiau nepaisant to praeitais metais pirmus daigus skynė pasaulyje smarkiai populiarėjančios vieno ar kelių produktų parduotuvės. Vienas geriausių lietuviškų to pavyzdžių yra foto albumas Neregėta Lietuva. Aiškus produktas, paprastas pirkimas – tai yra tai ko reikia mažai išprususiam Lietuvos interneto pirkėjui. Tikiu, kad 2010 metais tokių parduotuvių atsiras daugiau, ir jos taps gera pradžia edukuojant žmones.

Žydrūnas apie pasaulį: Masiniai projektai.

Taip pat svarbi interneto tendencija, 2010 m. įgausianti dar didesnį pagreitį,  apie kurią norėčiau plačiau pakalbėti yra “masių jėga”. Viskas prasidėjo nuo taip vadinamų OS (Open source), arba lietuviškai – atviro kodo, projektų. Daugelis, masių galią supratusių kompanijų, pradėjo daryti atviru kodu paremtus projektus, tokiu būdu įgalindamos vartotojus keisti ir tobulinti esamos programos kodą. Kaip žinome, tai davė nuostabių rezultatų. Marketingo profesionalai tame įžvelgė galimybę ir tą patį principą pritaikė tiesioginiame marketinge. Pavyzdžių yra daugiau negu pakankamai, pradedant nuo sukurkite mums reklamą, skonį, arba produkto patobulinimą iki tiesioginio masių sinergijos panaudojimo. Matėme tokius projektus, kaip Londono operos teatro bandymas sukurti „žmonių operą“ ir pan. Analogų, beje, turime ir Lietuvoje. Kalbu apie Interneto marketingo laboratorijos projektą G LAB, kurio visa idėja remiasi „masių jėgos“ principu. Tikiu, kad kitais metais atsiras dar daugiau, masių jėga besiremiančių, projektų.

Ramunas apie Lietuvą: Atviras kodas Lietuvoje

Visame pasaulyje paeitais metais vyko dviejų verslo modelių kova. Kalbu apie seno kirpimo įprastinį gamybinį verslą, kai sukuriamas produktas parduodamas kaip prekė, ir kitą konsoliduoto verslo modelį, kai galutinį produktą kuria visuomenė. Mūsų šalyje tai įvardijama kaip atviras kodas, tačiau tai jau seniai išlipo iš šio programuotojų terpėje naudojamo pavadinimo rėmų. Vis daugiau verslų Lietuvoje atsiranda naudojančių jėgų konsolidacijos metodą, ko pasekoje smarkiai atpinga produktas turintis praktiškai neribotas tobulinimo galimybes. Paprasčiausias to pavyzdys mūsų šalyje yra atviro kodo programinės įrangos naudojimas. Tiek visame pasaulyje, tiek pas mus smarkiai populiarėja nemokamos puslapių kūrimo platformos WordPress naudojimas svetainių kūrime. Kelis metus buvusi vien dienoraščių sistema ją įsidiegus CNN, NY ir kitoms korporacijoms tapo pilnavertė sistema už kurią nereikia mokėti nei cento. Praeitais metais Lietuvoje pasirodė visa eilė gerų šios sistemos pritaikymo pavyzdžių: Auto bild ir Computer bild svetainės, Lietuvos geležinkelininkus vienijantis Gelsistemų portalas, nepadoriai daug, net 170.000 Lt kainavęs Lietuvos tūkstantmečio puslapis. Apie atviro kodo programinę įrangą prabilo ir valdininkai taip norėdami sutaupyti lėšas. Tikiu, kad 2010 metais šis judėjimas įgaus kur kas didesnį pagreitį, ir produktas sukurtas masių jėga smarkiai nesileis kaina, tačiau nenusileis savo kokybe. Tad kitais metai jei kursitės svetainę, paklauskite kiek žmonių ją kurs? Jei mažiau nei 10.000 nepirkite .

Žydrūnas apie pasaulį: Išmanieji telefonai.

Vienoje šios  apžvalgos potėmių  jau kalbėjau apie išmaniuosius mobilius telefonus, o dabar norėčiau plačiau papasakoti apie vieną išmaniesiems telefonams būdingą aspektą, tai – vadinamosios aplikacijos, arba angliškai – apps. Esu įsitikinęs, jog mobiliųjų telefonų aplikacijos ateinančiais metais taps didele tendencija; tai rodo šioje srityje atlikti rinkos tyrimai, be to šia linkme juda visi didieji rinkos žaidėjai.  Žinoma, šiandieniniu rinkos lyderiu ir toliau išlieka kompanija “Apple” su savo visiems puikiai pažystamu Iphone‘u, kuris neabejotinai davė pradžią vis didėjančiam mobiliųjų telefonų aplikacijų populiarumui. „Apple” kompanija net turi internetinę parduotuvę, iš kurios galite parsisiųsti vienokių ar kitokių aplikacijų. Tačiau atsilikti nemano ir kiti rinkos žaidėjai; aplikacijas savo telefonams siūlo ir “Palm”, taip pat ir „Microsoft“ bei „Nokia“. Visgi, didžiausio sprinto laukiama iš „Google“ kompanijos, kuri kaip žinome į pasaulį jau paleido savo išmaniuosius telefonus  „Google Android“ ir turi aplikacijų platformą „The Market“, šiandieną jau talpinančią apie dešimt tūkstančių aplikacijų. Dėl šios priežasties, kai kurie ekspertai prognozuoja, kad po dviejų metų „Google“ aplikacijų rinkoje aplenks „Apple“. Laikas aišku parodys. Manau, daugelis turinčių išmaniuosius telefonus supranta apie ką aš čia, na o tiems kas nežino pasakysiu tiek – kai kurios tų aplikacijų gali daryti išties neįtikėtinus dalykus. Bet apie tai kitame straipsnyje.

Ramūnas apie Lietuvą: Interneto tyrimai.

Baigiantis 2009 metais nuskambėjo žinia, kad iš Lietuvos traukęsi vienas didžiausių pasaulio tyrimų prekinių ženklų TNS. Lietuvos padalinio vadovai suskubo raminti, kad veikla bus tęsiama ir be tarptautinio partnerio globos. Nepaisant to tai geras postūmis kitoms tyrimų kompanijoms. Mažoje šalies rinkoje jau keletą metų vyrauja geli stambūs žaidėjai, ir naujų suklestėjimas, tik pagerintų kokybę ir sumažintų kainas. Manau 2010 metais atsiras naujų paslaugų ir tyrimų susijusių su interneto kokybės matavimais. Tai turėtų smarkiai išryškinti tipinio Lietuvos interneto naudotojo veidą ir pagerinti kuriamų ar esamų svetainių kokybę, padidinti jų pardavimus. Tereikia laukti spaudos pranešimo…

Kitą straipsnio dalį galite skaityti Žydrūno webloge

Išvada:

Kaip pastebėjote tarp mano ir Žydrūno Sadausko išsakytų tendencijų nėra beveik nieko bendro, nors mes abu kalbėjome apie interneto tendencijas 2010 metais. Tai tik parodo kaip smarkiai skiriasi Lietneto raida nuo didžiųjų pasaulio rinkų. Nenoriu būti blogu pranašu, tačiau gali būti, kad didžioji dalis išvardintų Žydrūno naujovių taip ir neatsiras Lietuvoje dėl mažos rinkos. Tačiau Facebook pavyzdįs parodo, kad mes smarkiai integruojamės į pasaulinį tinklą ir ateityje ženkli mūsų naudojamų paslaugų bus globalios. Noriu visiems palinkėti, kad taip atsitiktų kuo greičiau.

Komentarų (7)

Login 09 blogiau nei pernai

Birželis 5, 2009 · Tema LIETNET'as, WEB'as

Kaip ir kiekvienas save gerbiantis interneto entuziastas ketvirtadienio rytą su nekantrumu važiavau į Siemens areną. Ten vyko stilingai ir plačiai reklamuota konferencija Login 09 (Blogin tęsinys). Svetainės puslapis siūlė veiksmus net trijose scenose, daugybe pranešėjų ir aktualių temų. Žinodamas tokių renginių analogus už šalies sienų, pasiėmiau kompiuterį, kuriuo ruošiau nušviesti Login 09 internete. Deja tai ką matėme reklamoje ir ką gavome už savo bilietus skyrėsi kaip diena ir naktis. Tačiau apie viską iš eilės.

Renginio idėja kertasi reklama

Kalbėdami apie blogerių ir naujojo interneto kultūros renginį mes turime jį suvokti kaip socialinį veiksmą. Visas web 2.0 kultūrinis judėjimas pasaulyje paremtas savanoriškumo principu. Nemokami resursai kaip Torrent, Skype ir kiti ateina su nauja mąstysena, kuri sako, kad komercijai tarp žmonių bendravimo nevieta. Facebook, Twitter ir kiti socialinių portalų savininkai niekaip nesugeba uždirbti pinigų. Viso pasaulio blogai tuo ir pasižymi, kad yra nepaperkama alternatyva komerciniai informacijai.
Tokiom nuotaikom gyvena ir mūsų šalies nepriklausomi interneto turinio kūrėja. Tuo tapu pati Login 09 konferencija tapo didelio prekinių ženklų brukalu. Visur iškabinti plakatai, video reklama, pilni krepšeliai niekalų kartais verčia pagalvoti, kad konferencijos tikslas ne socialinė blogerių bendruomenė, o Olialia colos reklama. Reklamos buvo dar daugiau nei pernai ir tai dar labiau kertasi su deklaruojamu konferencijos turiniu.

Konferencijos turinys

Kiekvienas žmogus jaučia savo simpatijas ir antipatijas vienam ar kitam pranešėjui. Tačiau ką bejausčiau aš, noriu pasakyti tik vieną, kad jau prieš 10-5 metus baigėsi tie laikai, kai pakakdavo paskaityti brangę knygą ir jos turinį patalpinti prezentacijoje. Dabar viskas randama Google. Todėl tokie pranešimai yra tiesiog geriausių Google rezultatų atranka. Tai gali padaryti kiekvienas piplys. Todėl vertingi buvo vos keli pranešimai kur žmonės kalbėjo apie savo unikalią patirtį dirbant ar pramogaujant internete. Visi kiti pranešimai labiau panašėjo į gerų draugų ratelio pasisakymus, deja nei kiek neprogresavę per metus. Todėl organizatoriams reikėtų susimastyti ar tikrai juos supantys žmonės yra patys geriausi specialistai. Nekalbu apie save, tačiau vis daugiau Lietuvoje sutinku žmonių, kurie tikrai įdomiai masto webo srityje. Ar nevertėtų prieš pradedant formuoti programą pakvieti norinčių daryti pranešimą registruotis internete.
Praeitais metais įdomiausia dalis buvo paskutinė, kai kiekvienas norintis galėjo padaryti 5-10 min pranešimą. Deja šiais metais tai atsisakyta.

Aplinka ir sąlygos

Renginio organizatoriai tikrai prašovė su vieta. Arenos aplinka visiškai nepritaikyta bloginui. Paliktas vos penktadalis arenos erdvės skendėjo tamsoje. Atsinešę nešiojamus kompiuterius (tokių buvo tikrai gausu), turėjo rangytis ankštose kėdėse. Visko viršūnė buvo prisijungimas prie interneto. Kiekvienas savo krepšeliuose gavome po kodą, kur tik su juo galėjome prisijungti prie interneto ryšio. Tereikia įsivaizduoti kaip reikėjo tamsoje ieškoti to lapelio, suvedinėti kodą į kompiuterį, o vėliau rezultate internetas užlūžo. Tai chrestomatinis pavyzdys, kaip technologijos trukdo gyventi. Tuo tarpu pietaudamas kavinėje be jokiu kodų galėjau prisijungti prie nemokamo kavinės tinklo.

Patarimai ateityje organizuojant konferenciją

Kritikuoti visada lengva. Vien dėl to, kad žiūrint iš šalies geriau pasimato klaidos. Todėl noriu organizatoriams duoti kelis draugiškus pasiūlymus, kad kitais metais visus vėl įtikintų nusipirkti bilietą į renginį:

1. Ieškoti kitos erdvės, kurioje tilptų ir stalai norintiems dirbti su kompais (kad ir už didesnę kainą), ir būtų pakankamai šviesos.
2. Daugiau socialumo pačiame renginyje. Galimybės pakalbėti ant bačkos, pristatyti savo projektus, kitaip pasireikšti ypač naujiems blogeriams. Tada pastarieji taps tikrai ilgalaikiais Jūsų ambasadoriais internete.
3. Geriau atsirinkti pranešėjus, žiūrint Jų pranešimų turinį. Suteikti galimybe norintiems ir turintiems įdomias temas įsibrauti į pranešėjų ratą.
4. Kandidatus į apdovanojimus rinkti internetu. Tai yra suteikti galimybe visiems siūlyti savo kandidatus. Kadangi šiais metais parinkti buvo tikrai ne geriausi.
5. Nepersūdyti su reklama ir 15+ bajeriais nes konferencija pritraukia ir gerokai slidesnių dalyvių.
6. Transliuoti konferenciją internetu, gal būt net apmokestinus.

Pagarbiai,
Ramūnas Žilionis (digitouch!)

komentaras (1)

E. komercija Lietuvoje dažnai primena pirmus nepriklausomos Lietuvos „kioskelius“

Liepa 3, 2008 · Tema LIETNET'as

Neseniai Delfi nuomonės skyriuje perskaičiau gerb. M. Pranckevičiaus, „Baltnetos komunikacijos“ generalinio direktoriaus, pasisakymą, kuriame skatinamas, kuo daugiau investuoti į elektroninę prekybą mūsų šalyje. Straipsnyje taip pat kalbama apie konkurencijos šioje srityje nebuvimą, didelių rinkos žaidėjų laukimą.
Norėčiau oponuoti šiai nuomonei.

E. komercija Lietuvoje dažnai primena pirmus nepriklausomos Lietuvos „kioskelius“

Ilgai lauktas laikas, kai internetinė prekyba Lietuvoje šoktels į viršų, jau atėjo. Gerus metus pastebimas didelis susidomėjimas interneto prekybos sprendimais. Programuotojai trina delnais ir nemiega naktimis, užsakovai skaito neįtikėtinas Amazon.com ir kitų parduotuvių sėkmės istorijas ir skaičiuoja dar neuždirbtus pinigus.

Tačiau pinigų kalnais kol kas čia nekvepia. Prekyba į Lietuvos internetą atėjo kur kas vėliau nei į kaimyninių šalių. Tai lėmė vėlyvas stambių žaidėjų atėjimas į rinką. Tačiau konkurencija tarp smulkių parduotuvių šiandien didelė kaip niekad.

Turbūt nėra tokio daikto, kurio negalėtum nusipirkti internete. Žaislų vaikams, padangų automobiliui, netgi šnipų video kamerų rasi, vos kelias minutes praleidęs interneto paieškos puslapyje. Remiantis internetinių parduotuvių katalogų duomenimis mūsų šalyje yra daugiau negu 800 parduotuvių. Apie 120 iš jų prekiauja laisvalaikio prekėmis, daugiau negu 110 siūlo buitinę techniką, o 80 -  paklausiausias dovanas.

Spauskite jei norite skaityti toliau »

Komentarų (2)

Kur ritasi Lietuvos internetas 2005

Rugpjūtis 19, 2005 · Tema LIETNET'as, Statistika

Lietuvos internetas jau seniai nėra „laukinis“ ir nepažabojamas. Tai akylai stebima erdvė su kiekvienu tyrimu sujudinanti dalį jos dalyvių. Dažniausiai rinkos tyrimus pateikia dvi Lietuvos įmonės: Tns gallup ir Gemius.

Viena iš jų, Tns gallup tradiciškai pristatė bendrus kiekybinius Lietuvos interneto tyrimus. Komentarų nebus, tegul sako skaičiai kur ritasi Lietuvos internetas:

Spauskite jei norite skaityti toliau »

Komentarai

Kur ritasi lietuviškos interneto svetainės?

Rugpjūtis 19, 2004 · Tema LIETNET'as

Praėjo nemažai laiko nuo pirmųjų lietuviškų svetainių gimimo. Jei jau drąsiai kalbame apie mūsų valstybės nueitą kelią, tai kodėl nepakalbėjus apie interneto svetainių raidą Lietuvoje? Pastarasis ko gero niekuo ne ypatingas, ir nedaug skiriasi nuo raidos kitose šalyse. Drįsčiau jį skirti į kelis etapus ir labai lakoniškai aprašyti:

Spauskite jei norite skaityti toliau »

Komentarų (2)