Kriause.com | internetinė komunikacija yra asmeninis Ramūno Žilionio (digitouch!) weblog'as siūlantis geriausią pasaulio interneto kūrimo patirtį lietuvių kalba, bei savo įžvalgas interneto projektų ir rinkodaros srityje.
With enhancing medicinal drugs, like The blue pill and Cialis, Xanax Xanax xr
Scores of adult males expertise difficulty Cialis no rx Generic cialis price compare Cemr wvu edu faculty photos small cialis_professional buy cialis Buy cialis soft online with impotence yearly. Before, impotence Reverse Phone Lookup Reverse phone lookup problems (also called erection problems) was viewed as Levitra prescribing Levitra reviews
You within your 20 or Hgh hormone releasers HGH Is prosolution better than vigrx plus VigRX psychological shock resulting from impotence problems problem? Raspberry Ketone supplement Raspberry Ketone range of dangerous chemicals on a daily basis. Best electronic cigarettes Electronic Cigarettes characteristics. The astounding Top consumer rated debt relief Debt Relief holding inside the fretting hand. Someone can Reverse Phone Lookup Reverse phone lookup by address
Neseniai su savo nuolatiniu diskusijų oponentu Interneto Marketingo Laboratorijos savininku Žydrūnu Sadausku susiginčijome, kas mūsų laukia internete 2010-aisiais. Apie tai jau parašyta geras tuzinas straipsnių, tačiau mus labiau domina, kiek vakarų tendencijos įtakoja Lietuvos interneto (toliau Lietneto) raidą. Kadangi Žydrūnas Sadauskas 7 metus interneto marketingo srityje dirbo Jungtinės Karalystės rinkoje, jo argumentai atstovaus internetą be sienų (pasaulines tendencijas). Aš, savo ruožtu, dešimt metų stebėjau, kaip iš mažų vaikų užaugo pagrindinė Lietneto kritinė masė. Mačiau, ką jie veikė internete, kuo jie žavėjosi. Todėl pakalbėsiu apie tai, kas laukia lietuviško interneto ateinančiais metais.
Dėl straipsnio dydžio, autorystės ir paprasčiausiai tam, kad nesidubliuotų turinys – straipsnį padalinome į dvi dalis: pirmoji jo dalis yra čia, na o antrąją rasite Žydrūno dienoraštyje.
Žydrūnas apie pasaulį: El. komercija.
Kalbant apie sekančių metų tendencijas, negaliu nepaminėti ir naujausių el. komercijos tendencijų. Kaip jau minėjau ne viename iš savo seminarų apie el. komerciją – elektroninė komercija tampa vis labiau sociali. Kaip žinia, didžiausia prekybos centrų problema, tiek realiame gyvenime, tiek internete – vartotojų srautas. O dabar įsivaizduokite prekybos centrą turintį šimtus milijonų pastovių pirkėjų, kurie prekybos centrui dar net nepradėjus prekybos ten praleidžia aštuonis milijardus minučių per dieną. Taip, kalbu apie didžiausią socialinį portalą „Facebook”, kuris suprasdamas el. komercijos galimybes, neseniai pranešė, jog eksperimentuos su el. parduotuvių platformomis portale. Jau yra kompanijų, kurios pirmosios išbandė tokias galimybes; kalbu apie kompaniją „1-800 Flowers“. Žinia, kiti socialiniai portalai taip pat neatsilieka. Daugelis turbūt jau girdėjote apie gerai nusisekusią “DELL” kampaniją pasitelkiant mikro dienoraščių platformą “Twitter”. “Twitter”, savo ruožtu, netgi išleido atmintinę ir rekomendacijas verslui apie Twitter platformos naudojimą komerciniais tikslais. Ir tai tik pradžia. Tačiau mano patarimas galvojantiems žengti į socialinės komercijos tyrus – būkite pirmi. Pastebimai didėjant „triukšmo“ kiekiui, Dell kompanijos sėkmę bus vis sunkiau ir sunkiau pakartoti.
Ramūnas apie Lietuvą: E-komercijos burbulas.
Panašūs dalykai e-komercijoje vyksta ir Lietuvoje. Prasidėjus krizei užsienio žiniasklaidoje pasipylė publikacijos, jog pasaulyje smarkiai ūgtelės prekyba internetu. Tuo patikėję nemaža dalis mūsų šalies verslininkų ėmė investuoti į interneto parduotuvių kūrimą. Tačiau sklinda gandai J, kad vos 12 proc. nuo visų internetu besinaudojančių Lietuvos gyventojų yra kada nors pirkę internete. Tai reiškia, kad lietuviai dar nemoka pirkti internetu. Dar kelis metus jie tik bandys šias galimybe. Todėl didžioji dalis praeitų metų investicijų į e-komerciją yra pernelyg optimistiniai. Tai šiek tiek primena per ne lyg optimistinį 2000 metų pasaulinį .com burbulą. Tada užsidarė daugybę verslų susijusių su e-komercija. Prognozuoju, kad ateinančiais metais panašus tik kuklesnis procesas vyks Lietuvos e-komercijos rinkoje. Pradedant atsigauti tradiciniai prekybai greičiausiai nemaža dalis elektroninių parduotuvių liks užmirštos.
Tačiau nepaisant to praeitais metais pirmus daigus skynė pasaulyje smarkiai populiarėjančios vieno ar kelių produktų parduotuvės. Vienas geriausių lietuviškų to pavyzdžių yra foto albumas Neregėta Lietuva. Aiškus produktas, paprastas pirkimas – tai yra tai ko reikia mažai išprususiam Lietuvos interneto pirkėjui. Tikiu, kad 2010 metais tokių parduotuvių atsiras daugiau, ir jos taps gera pradžia edukuojant žmones.
Žydrūnas apie pasaulį: Masiniai projektai.
Taip pat svarbi interneto tendencija, 2010 m. įgausianti dar didesnį pagreitį, apie kurią norėčiau plačiau pakalbėti yra “masių jėga”. Viskas prasidėjo nuo taip vadinamų OS (Open source), arba lietuviškai – atviro kodo, projektų. Daugelis, masių galią supratusių kompanijų, pradėjo daryti atviru kodu paremtus projektus, tokiu būdu įgalindamos vartotojus keisti ir tobulinti esamos programos kodą. Kaip žinome, tai davė nuostabių rezultatų. Marketingo profesionalai tame įžvelgė galimybę ir tą patį principą pritaikė tiesioginiame marketinge. Pavyzdžių yra daugiau negu pakankamai, pradedant nuo sukurkite mums reklamą, skonį, arba produkto patobulinimą iki tiesioginio masių sinergijos panaudojimo. Matėme tokius projektus, kaip Londono operos teatro bandymas sukurti „žmonių operą“ ir pan. Analogų, beje, turime ir Lietuvoje. Kalbu apie Interneto marketingo laboratorijos projektą G LAB, kurio visa idėja remiasi „masių jėgos“ principu. Tikiu, kad kitais metais atsiras dar daugiau, masių jėga besiremiančių, projektų.
Ramunas apie Lietuvą: Atviras kodas Lietuvoje
Visame pasaulyje paeitais metais vyko dviejų verslo modelių kova. Kalbu apie seno kirpimo įprastinį gamybinį verslą, kai sukuriamas produktas parduodamas kaip prekė, ir kitą konsoliduoto verslo modelį, kai galutinį produktą kuria visuomenė. Mūsų šalyje tai įvardijama kaip atviras kodas, tačiau tai jau seniai išlipo iš šio programuotojų terpėje naudojamo pavadinimo rėmų. Vis daugiau verslų Lietuvoje atsiranda naudojančių jėgų konsolidacijos metodą, ko pasekoje smarkiai atpinga produktas turintis praktiškai neribotas tobulinimo galimybes. Paprasčiausias to pavyzdys mūsų šalyje yra atviro kodo programinės įrangos naudojimas. Tiek visame pasaulyje, tiek pas mus smarkiai populiarėja nemokamos puslapių kūrimo platformos WordPress naudojimas svetainių kūrime. Kelis metus buvusi vien dienoraščių sistema ją įsidiegus CNN, NY ir kitoms korporacijoms tapo pilnavertė sistema už kurią nereikia mokėti nei cento. Praeitais metais Lietuvoje pasirodė visa eilė gerų šios sistemos pritaikymo pavyzdžių: Auto bild ir Computer bild svetainės, Lietuvos geležinkelininkus vienijantis Gelsistemų portalas, nepadoriai daug, net 170.000 Lt kainavęs Lietuvos tūkstantmečio puslapis. Apie atviro kodo programinę įrangą prabilo ir valdininkai taip norėdami sutaupyti lėšas. Tikiu, kad 2010 metais šis judėjimas įgaus kur kas didesnį pagreitį, ir produktas sukurtas masių jėga smarkiai nesileis kaina, tačiau nenusileis savo kokybe. Tad kitais metai jei kursitės svetainę, paklauskite kiek žmonių ją kurs? Jei mažiau nei 10.000 nepirkite .
Žydrūnas apie pasaulį: Išmanieji telefonai.
Vienoje šios apžvalgos potėmių jau kalbėjau apie išmaniuosius mobilius telefonus, o dabar norėčiau plačiau papasakoti apie vieną išmaniesiems telefonams būdingą aspektą, tai – vadinamosios aplikacijos, arba angliškai – apps. Esu įsitikinęs, jog mobiliųjų telefonų aplikacijos ateinančiais metais taps didele tendencija; tai rodo šioje srityje atlikti rinkos tyrimai, be to šia linkme juda visi didieji rinkos žaidėjai. Žinoma, šiandieniniu rinkos lyderiu ir toliau išlieka kompanija “Apple” su savo visiems puikiai pažystamu Iphone‘u, kuris neabejotinai davė pradžią vis didėjančiam mobiliųjų telefonų aplikacijų populiarumui. „Apple” kompanija net turi internetinę parduotuvę, iš kurios galite parsisiųsti vienokių ar kitokių aplikacijų. Tačiau atsilikti nemano ir kiti rinkos žaidėjai; aplikacijas savo telefonams siūlo ir “Palm”, taip pat ir „Microsoft“ bei „Nokia“. Visgi, didžiausio sprinto laukiama iš „Google“ kompanijos, kuri kaip žinome į pasaulį jau paleido savo išmaniuosius telefonus „Google Android“ ir turi aplikacijų platformą „The Market“, šiandieną jau talpinančią apie dešimt tūkstančių aplikacijų. Dėl šios priežasties, kai kurie ekspertai prognozuoja, kad po dviejų metų „Google“ aplikacijų rinkoje aplenks „Apple“. Laikas aišku parodys. Manau, daugelis turinčių išmaniuosius telefonus supranta apie ką aš čia, na o tiems kas nežino pasakysiu tiek – kai kurios tų aplikacijų gali daryti išties neįtikėtinus dalykus. Bet apie tai kitame straipsnyje.
Ramūnas apie Lietuvą: Interneto tyrimai.
Baigiantis 2009 metais nuskambėjo žinia, kad iš Lietuvos traukęsi vienas didžiausių pasaulio tyrimų prekinių ženklų TNS. Lietuvos padalinio vadovai suskubo raminti, kad veikla bus tęsiama ir be tarptautinio partnerio globos. Nepaisant to tai geras postūmis kitoms tyrimų kompanijoms. Mažoje šalies rinkoje jau keletą metų vyrauja geli stambūs žaidėjai, ir naujų suklestėjimas, tik pagerintų kokybę ir sumažintų kainas. Manau 2010 metais atsiras naujų paslaugų ir tyrimų susijusių su interneto kokybės matavimais. Tai turėtų smarkiai išryškinti tipinio Lietuvos interneto naudotojo veidą ir pagerinti kuriamų ar esamų svetainių kokybę, padidinti jų pardavimus. Tereikia laukti spaudos pranešimo…
Kaip pastebėjote tarp mano ir Žydrūno Sadausko išsakytų tendencijų nėra beveik nieko bendro, nors mes abu kalbėjome apie interneto tendencijas 2010 metais. Tai tik parodo kaip smarkiai skiriasi Lietneto raida nuo didžiųjų pasaulio rinkų. Nenoriu būti blogu pranašu, tačiau gali būti, kad didžioji dalis išvardintų Žydrūno naujovių taip ir neatsiras Lietuvoje dėl mažos rinkos. Tačiau Facebook pavyzdįs parodo, kad mes smarkiai integruojamės į pasaulinį tinklą ir ateityje ženkli mūsų naudojamų paslaugų bus globalios. Noriu visiems palinkėti, kad taip atsitiktų kuo greičiau.
Google neseniai pravedė webinarą, kuriame puslapiams išsakė 7 pagrindines klaidas, daromas kuriant tikslinės auditorijos puslapį skirtą pardavimams. Pranešimą skaitė Tom Ash, kuris yra kompanijos Sitetuners prezidentas. Kompanija užsiima dizainų skirtų tikslinėms auditorijoms kūrimu ir tobulinimu, todėl Tomo patarimai tikrai buvo įdomūs ir verti dėmesio.
Pranešėjas atkreipė dėmesį, kad kuriant tikslines svetaines reikia orientuotis į greitą vartotojo apsisprendimą, likti šioje svetainėje ar ne. Paprastai vartotojas apsisprendžia per 2-3 sekundes, todėl geras dizainas ir gerai parinktas objektų išdėstymas nusako išlaikysite Jūs vartotoją, ar uždirbsite pinigų?
Taigi 7 didžiausios tikslinės auditorijos svetainių klaidos:
1. Neaiškus kvietimas veikti
Kvietimas veikti yra tai ką amerikiečiai vadina call-to-action. Tai vartotoją paskatina pirkti. Esmė, kad vartotojas neturi puslapyje ieškoti mygtuko “Pirkti” ar “Užsakyti”. Mygtukas turi pats surasti vartotoją. Jei vartotojas jo nesuranda per 5-10 sekundžių, jo dėmesys būna išblaškytas ir jis išeina iš svetainės ieškoti geresnės apsipirkimų vietos.
Išspręsti šia problemą padės sekantys žingsniai:
Kvietimą veikti išskirkite ryškiau nei kitus dizaino elementus.
Aiškiai suformuluokite šį kvietimą.
Naudokite sustiprinančius žodžius kaip “Pirkite šiandien” ar “Užsakykite dabar”.
Kvietimą veikti talpinkite prie šliaužtės ar kitų elementų, kuriuos vartotojas dažnai judina su pelės kursoriumi.
2. Didelis alternatyvų kiekis
Per didelis produkto modelių pasirinkimas “paralyžiuoja” vartotojo veiksmus. Jo akys bėgioja, ko norėjo pradžioje jau nepamena, kur spausti nesupranta. Vartotojas negali išsirinkti nuorodos, kad atliktų pirkimą.
Kad nenaudoti didelio alternatyvų skaičiaus tikslinėje svetainėje reikia:
Vis daugiau žmonių, “SEO specialistų” sako, kad Jūsų verslo domenas smarkiai įtakoja Jūsų vietą Google sistemoje. Tačiau esu skaitęs ir vertęs ne vieną straipsnį apie prekinio ženklo kūrimą, kur išsakoma priešingą nuomonė. Tai kas teisus?
Tiesa ta, kad SEO taisyklės ima ir interneto adresą kaip raktinį žodį. O kuo daugiau pageidaujamų raktinių žodžių yra Jūsų interneto erdvėje, tuo tikėtina aukštesnė vieta visų vartotojų šaltinyje Google. Tai reiškia, jei mano interneto adresas automobiliupardavimas.lt, tai jis bus lengviau randamas Google suvedus raktinius žodžius automobiliai, automobilių pardavimas ir t.t. Tačiau SEO taisyklės negailestingos. Iki Google, paieškos rezultatas buvo rodomas pagal raktinius žodžius puslapio meta žymose ir kas antras puslapis turėjo raktinius žodžius Pamela Adnderson nes tai keletą metų buvo dažniausiai ieškomi žodžiai. Google todėl ir tapo fenomenu, kad jam svarbus visas svetainės turinys. Pradedant nuo domenų, pirmos antraštės, baigiant autoryste ir kontaktais puslapio apačioje.
Taip pat yra daug kompanijų, kurios kuria tuščius puslapius su Google reklama naudodami raktinius žodžius domenuose. Tai uždarbio forma. Norėdama atsikratyti pastarųjų interneto šiukšlių Google mažina domeno svarbą paieškos rezultate. Todėl domenai nėra pusė darbo Jūsų SEO jau nekalbant apie prekinį ženklą.
Kuriant prekinį ženklą internete labai svarbu, ne kuo daugiau nuorodų į jį, tačiau sukaupti žmones, kurie tiesiogiai surenka adresą ir ateina į svetainę. Todėl, kad tai yra lojalūs žmonės, jau savo galvoje “išsaugoję” Jūsų svetainės nuorodą. Tai tikėtina, kad jie ateis nuolat. Ieškos naujų Jūsų pasiūlymų pirks ar skaitys. Tai įrodysiu pasauliniais ir savo asmeniniais pavyzdžiais.
Pats geriausias pavyzdys yra Google prekinis ženklas. Ar žinote ką jis reiškia? Tikriausiai ne, nes jis nieko nereiškia. Jei Googlas norėtų būti lengvai surandamas savo sistemoje jam reikėtų vadintis pratingainternetopaieska.com ar kažkoks kitas žodis turintis savyje paieškos raktažodį. Bet tada nebūtų tarptautinio slengo “googlinti”. O kaip su “tvtinti”? Reikėtų sakyti gsmzinuciurasymasiinterneta.com. Juokinga ar netiesa. Todėl tarp garsių interneto prekinių ženklų tikrai nedaug savyje turinčių raktinius žodžius. Ir jie tikrai nesiskundžia vartotojų iš interneto srautu.
Pavyzdys iš mano asmeninio kūrybinio blogo muse.lt. Ko gero norėdamas sulaukti daugiau vartotojų tekstų pavadinimą sugalvoti kaip kurybosnaujoves.lt. Tačiau žodis musė yra toks paprastas ir lengvai įsimenamas, kad 70 proc. vartotojų nuolat į svetainę ateina patys suvesdami adresą. Ir tik likę per Google ir kitas nuorodas. Taip pat negalima sakyti, kad srautas krenta.
Išvados:
Mano patirtis sako, kad geriau turėti teisinga garsų sąskambį, nesunkiai atsimenamą adresą, nei bendrinį pavadinimą, kuris taip pat kaip greitai yra randamas taip pat greitai gali būti iškeistas į geresnį turinį turinčius ir lengviau įsimenamus. Todėl neskubėkite klientui keisti interneto adreso pavadinimą į bendrinį. Gal tas jo vardas per 10 metų jau atsimenamas daugiau vartotojų nei Jūs galite prikviesti per Google?
Paieška ir peržiūra yra du skirtingi darbo su dideliais duomenų kiekiais būdai. Paprastai paieška (Seek) dažniau naudojama interneto svetainėse, o peržiūra (Show) neinternetinėse erdvėse.
Paieška paprastai perfrazuojama – paklauskite vartotojo, ko jis nori.
Toks būdas leidžia vartotojui pereiti tiesiai prie pageidaujamos informacijos, o ne klaidžioti tarp nereikalingos. Internete paieškos būdų yra milijonai. Visus juos galima suskirstyti į 7 tipus:
1. Paprasta paieška – rezultatų sąrašas
Paprastas tekstinis laukas, kuriame reikia įvesti ieškomą raktinį žodį. Rezultatų sąrašas parodomas tame pačiame ar kitame puslapyje.
Pavyzdžiai:
Songza – rezultatai parodomi tame pačiame puslapyje, kur yra užklausos forma.
Anksčiau kalbėjome, kaip šalinti kliūtis, kurios trukdo greičiau naudotis svetainių registracija ir prisijungimu prie sistemos. Tačiau bet kokiu atveju, atsivertus bet kokį didesnį puslapį, jūs išvysite registracijos formą. O gal jų nereikia?
Galima padaryti geriau. Nusprendžiau žmonėms, kurie susiję su informacinėmis technologijomis, papasakoti, kaip veikia registracijos sistemos, ir kodėl žmonės, norėdami ką nors nuveikti, jose registruojasi? O gal tai apskritai galima padaryti be registracijos, jau pirmame žingsnyje?
Prieš pradėdami aiškintis, kaip veikia prisijungimas prie tipinės interneto paslaugos, panagrinėkime kaip veikia prisijungimas, prie nuosaikaus prisijungimo (gradual engagement). 2007 metai pasižymėjo dideliu video paslaugų augimu internete, ir dauguma žmonių “iškeliavo” į internetą talpinti savo video. Galbūt jie kažkur išgirdo, kad Google Video yra gera priemonė patalpinti savo video klipus. Užėję į šią svetainę jie randa nuorodą, siūlančią talpinti savo video. O kas gi nutinka toliau? Jie patenka į štai tokį puslapį:
Internetinė reklama turi ieškoti naujų atitinkamumo pagerinimo būdų. Reklama RSS srautuose, tikslinės reklamos pagal socialinius tinklus naudojimas – naujos kartos tinklas suteikia tokias galimybes.
Konferencijoje „Web 2.0“ viena aptarimo temų buvo ateities reklamos modeliai, rašo „Red Herring“. Juk akivaizdu, kad interneto evoliucijos procese tobulės ne tik tinklo paslaugos bei programinė įranga, bet ir reklama. Tiksliau, jos platinimo būdai.
Šiais metais Webby Awards apdovanojimai bus įteikti dešimtąjį kartą. Ta proga apdovanojimų organizatoriai sudarė 10 įvykių sąrašą, kurie įvyko internete ir įtakojo visą pasaulį.
1. Svetainių bumas ir sprogęs investicijų burbulas (1995-2001)
Komercinių interneto svetainių bumas prasidėjo 1995 metais su kompanija Netscape. Šio bumo metu į internetinę ekonomiką buvo investuoti trilijonai dolerių privačių lėšų. Jų dėka atidaryti portalai, kurtos naujos technologijos, tiesiamos naujos greito interneto linijos. Tiesa, kompanija Google taip pat gimė tuo laikotarpiu. Nežiūrint į tai kad internetinė ekonomika perkaito, ir burbulas sprogo, šis periodas padarė didelę įtaka interneto populiarinimui ir plėtrai. 1995 metais buvo vos 16 milijonų internautų, tuo tarpu kai šiuo metu skaičius artimas milijardui.
Kompanijos Microsoft Europos padalinio vadovybė pasakė tikslią datą, kada jų paieška taps geresnė už Google. Tačiau paskui jiems teko vaikščioti po blogus ir stengtis užglaistyti skandalą, kuris kilo po tokio pareiškimo.
Ankščiau Microsoft vadovybė ne kartą pareikšdavo, kad jų paieškos sistema bus geresnė už Google. Tačiau visi šie pasisakymai buvo pakankamai abstraktūs. Dabar paaiškėjo, kad Microsoft ruošiasi aplenkti Google. Tai nutiks po pusės metų.
Prasidėjo programos „Google Publication Ads“ beta-testavimas, kurios metu „Google“ talpina skelbimus spausdintose visuomenės informavimo priemonėse ir seka peržiūrų skaičių.
Kiekvienas „Google Publication Ads“ programos dalyvis gali pasirinkti laikraštį arba žurnalą, kuriame jis nori reklamuotis, atsižvelgiant į tikslinės auditorijos demografiją, leidinio tiražą arba pagal raktinius žodžius. Toliau, internetinės sąsajos pagalba, galima nustatyti banerio išvaizdą: įterpti logotipą, skelbimo tekstą ir, svarbiausiai, susekamą URL, perėjimai kuriuo bus apskaitomi, bei specialus telefono numeris, skambučių kuriuo skaičius bus irgi apskaitomas.
Preliminarus programos testavimas įvyko „PC Magazine“ ir „Maximum PC“ žurnalų 2005 metų rugsėjo ir spalio mėnesių leidiniuose ir buvo pripažintas sėkmingu. Dabar „Google“ išplečia šią programą Čikagos laikraščiuose.
Kritinis balsas
Pasiūlymas visiems Lietuvos dienraščiams. Siūlome spausdinti Delfi reklama. Geriau animuotą. Tam darbui ieškome flash dizainerio, kuris sugebėtų judesį perteikti į spaudą:)
.
