Velniop žinias, lai kalba patirtis
Informacinei visuomenei skriejant šviesos greičiu vis daugiau iškyla dilemų susijusių su žinių mokėjimu panaudoti praktikoje. Jei prieš gerą dešimtmetį žinios nusakydavo žmogaus vertę tai dabar tereikia pagooglinti ir visa tai kas buvo kaupta šimtmečius gali būti prieinama kiekvienam internautui. Tai geriau žinoti ar mokėti rasti? O gal dar geriau surastas žinias mokėti panaudoti savo praktikoje?
Pamenu vaikystėje mėgau žiūrėti TV laidą Kas? Kur? Kada?. Ten protingi dėdės ir tetos per minutę išnarpliodavo pačius sudėtingiausius klausimus. Labai dažnai jie atsakydavo visus iš eilės žiūrovų užduotus klausimus. Neseniai vėl žiūrėjau šią laidą. Laidos dalyvių būrelis vos išsisuko nuo pralaimėjimo. O ir klausimai kuriuos jie gavo buvo atsiųsti jaunų ir net nepilnamečių žiūrovų. Tai dar vienas įrodymas, kad žinios tampa vis mažiau vertingos.
Kur žinių vertė?
Pavasaryje kaip žiūrovas dalyvavęs konferencijoje Login eilinį kartą įsitikinau, kad didžioji daugumą pranešimų šiai dienai yra visiškai beverčiai. Geriausias to pavyzdys uab Gaumina guru gerbiamo Dariaus Bagdžiūno pranešimas apie interneto marketingą. Jis kalbėjo apie tikrai įdomius socialinio marketingo sprendimus. Tačiau nei vienas jo pateiktas pavyzdys net nekvepėjo praktinėmis įžvalgomis. Aš šį pranešimą pavadinčiau geriausių Google rezultatų atranka, nors po konferencijos pats radau dar įdomesnių pavyzdžių.
Pranešėjo kalbos turinys buvo labai nutolęs nuo Lietuvos ir realios marketingo situacijos mūsų aplinkoje. Greičiausiai nei viena interneto kompanija Lietuvoje nekuria socialinės reklamos pasaulio prekės ženklams, o apsiriboja Lietuva. Taigi tokie pavyzdžiai kaip įdiegti į blogų svetaines žaidimus ir kas 100 vartotojų paspaustų ant reklamos yra per didelė prabanga net turtingiausioms Lietuvos įmonėms. Pačio projekto įgyvendinimas kainuos smarkiai daugiau nei kainuoja žmonių pritraukimas per banerių paspaudimus. Pranešimas buvo gražus bet nenaudingas tiems, kurie mokėjo pinigus už renginį.
Šiai dienai kai mokslo kartelė smarkiai kyla, o žinios pinga, vienintelis vertas dėmesio pranešimas turėtų kalbėti apie asmeninę pranešėjo patirtį. Su malonumu visi būtų klausę kaip Darius Bagdžiūnas kalba apie Lietuvoje Gauminos vykdytas socialines reklamos kampanijas. Dar vertingiau sužinoti su kokiomis problemomis susiduria tokių kompanijų organizatoriai, kaip į jas reaguoja Lietuvos vartotajai ir koks jų atsiperkamumas.
Kam pirkti žinias?
Panaši situacija yra ir su Lietuvoje vis augančių interneto marketingo specialistų kiekiu. Nevieną teko klausyti ir šypsotis, kai žmogus įtikinamai aiškina apie rezultatų pasiekimą vien reklama socialiniuose tinkluose. Ši teorija yra perskaityta straipsniuose apie JAV ir Didžiosios Britanijos interneto marketingą, tačiau atkartojama neatsižvelgiant į maža mūsų šalies interneto vartotojų kiekį. Jei tie žmonės būtų vykdę bent kelias reklamos kampanijas labai greitai suvoktų, kaip mielai lietuvaičiai spaudžia ant banerių ir kiek jų nedaug yra socialiniuose tinkluose. Tada ko gero kalbėtų apie kombinuotas banerių ir socialinių tinklų kampanijas. Taigi klientai nesunkiai tas žinias ir patys gali rasti internete. Klausimas, kodėl jiems reikėtų už jas mokėti? Vienintelis atsakymas tik už tų žinių savalaikį panaudojimą. O tai kokybiškai padeda padaryti tik konsultanto praktiką. Jei pas jus atėjo interneto marketingo konsultantas, paklauskite ne koks jo žinių, bet koks patirties bagažas?
Kaip kaupti patirtį?
Čia ir kylą vištos ir kiaušinio dilema. Kaip gauti tų praktinių žinių ir išmokti pritaikyti teoriją? Visada yra du keliai. Pirmas, kuriuo eina dauguma. Jie beldžiasi į visas duris ir bando surasti klientą, kuris patikės Jūsų “pasakomis”. Po kelių tokių klientų jūsų įgautą patirtis pasitarnaus sekantiems. Taip diena po dienos jūs tapsite interneto guru.
Yra ir antras kelias. Kai konsultantas viską ką siūlo klientui turi išbandyti pats. Taip reikia pačiam kurti projektus, daryti reklamines kompanijas, klysti ir vėl taisyti. Ir tik tada kai būsite pasiruošę, galėsite sakyti, kad viena ar kita priemonė Lietuvoje veikia arba yra per mažai efektyvi. Visa kita būrimas iš kavos tirščių.
Savo praktikoje aš dažniausiai naudoju antrą variantą. Ne taip jau seniai norėdamas suvokti SEO ir Socialinių tinklų panaudojimą JAV, Kanados ir Didžiosios Britanijos rinkose sukūriau nedidelį projektą Bestcarvideo.net. Jo tikslas išsiaiškinti kaip šių šalių žmonėms Google ir Facebook pagalba įsiūlyti video atrankos paslaugas ir kaip juos padaryti lojaliais paslaugos naudotojais. Taip man kas dieną tenka pusvalandį skirti šiam projektui, tačiau po metų aš su užsienio kompanijomis dirbančiomis šiose šalyse galėsiu argumentų ir statistikos kalba kalbėti apie Jų prekių pardavimus.
Pabaigai telieka retoriškai paklausti, kokią įmonę pasirinks klientas, ar tą kuri daug žino, tačiau tai nėra nei karto dariusi, ar tą kuri turi sėkmingai veikiantį projektą ir pati savo kailiu patyrusi visas projekto išsukimo problemas?
Išvada
Šiuo straipsniu tikrai nenoriu nieko pašiepti. Norisi, kad žmonės dirbantys ir užsakantys interneto marketingo paslaugas dar kartą įsitikintų, jog rinkoje yra dviejų tipų žmonės. Vieni daug tuščiažodžiauja, kiti daug dirba, kad pasakytų tai ką tikrai išmano. Ir vieni ir kiti yra vertingi, o jų samdymas visada tampa savotiška loterija.
Dar labiau norisi, kad jauni į rinką ateinantys specialistai nesirinktų lengviausio kelio, nes jis duoda greitus bet kur kas mažesnius rezultatus.
Ramūnas Žilionis digitouch!
