Svetainė Digg laikoma viena ryškiausių Web 2.0 pavyzdžių. Daugelis ekspertų pripažįsta, kad šis projektas pakeitė internetą, ir visiems parodė vieną ryškiausių UGC resursų, kurį kontroliuoja apibrėžta bendruomenė. Padaręs revoliuciją internete, Digg kurį laiką buvo labai sėkmingu projektu. Tačiau pastaruoju laiku vis garsiau kalbama, kad Digg ir jo kopijos tampa vis mažiau populiarios. Vis dažniau čia vyrauja geltonoji spauda, o beprasmius tekstus slepia garsios antraštės.
Digg: idealus srauto šaltinis
Daugelio puslapių savininkai Digg suvokia kaip papildomo srauto generavimo instrumentą. Naujienos pasirodymas pirmame Digg puslapyje naujienos autoriaus svetainę akimirksniu aprūpina tūkstančiais vartotojų.
Toks save kontroliuojančios visuomenės projektas savarankiškai dirbo tikrai ilgai ir generuodavo įdomias naujienas.
Specialistai paskaičiavo, kad vidutiniškai viena Digg nuoroda paspaudžiama 1 kartą per sekundę, arba 60 kartų per minutę, arba 3600 kartų per valandą. Projekto pirmame puslapyje yra 15 naujienų, kas reiškia, kad per valandą jos bus peržiūrėtos 54 tūkstančius, per dieną 1,3 milijonų kartų.
Kaip ir Wiki atveju, bendruomenės aiškiai save riboja ir tvarkosi savarankiškai. Ji taip pat remiama nuolatiniu sistemos algoritmų atnaujinimu. Autoriai ir skaitytojai patys rūšiuoja naujienas už jas balsuodami. Taip atrenkama įdomiausia informacija.
Taip pat projekto populiarumas karts nuo karto priverčia pakalbėti apie jo pardavimą arba apmokesdinimą.
Neintelektualus sąvartynas
Pastaruoju metu vis dažniau kalbama, kad projektas prarandą populiarumą, kadangi vis dažniau nusivilia svetainių savininkai. Digg jiems jau neteikia apkankamo srauto vartotojų, kurio jie sulaukdavo anksčiau. Tačiau daugiausiai Digg nusivylė tie skaitytojai, kurie domėjosi technologinėmis naujienomis.
Pastaruoju laiku Digg‘e galima rasti geltonos spaudos pranešimų su realybės neatitinkančiais faktais. O tikrai įdomių naujienų apie technologijas ir ne tik, tampa vis mažiau ir mažiau.
Kaip pavyzdys tokių naujienų būtų „Vaccines do not cause autism!“, „60 Photography Links You Can”t Live Without“, „When burning gas is good for the planet“ ir kitos panašios temos.
Įdomu, kad panašūs reiškiniai pastebimi ir Digg kopijose. Tai savo ruoštu smukdo visos šios kultūros populiarumą.
Kaip alternatyva tuštiems Digg plepalams tampa tradicinė žiniasklaida, kuri vis daugiau dėmesio skiria interneto naujienomis. Taip pat vis didėja technologiniai ar kitų paašių temų blogai, kurių autoriais tampa ištisos bendruomenės (Techmeme, Memeorandum ir kt.).
Čia medžiaga aiškiai suskirstyta temomis, tekstai nuo nuorodomis į šaltinius, ir ypač didelę vertę suteikia diskusijos, vykstančios komentarų skiltyje. Į pastaruosius vis dažniau kreipia dėmesį ne tik patys blogeriai, bet ir įmonės ar oficialūs asmenys, apie kuriuos kalbama straipsniuose.
Augimo ligos
Problemos, su kuriomis dabar susiduria Digg, gali pasireikšti ir kituose socialinių tinklų formose. Kritiškai didelė projektą įtakojančių vartotojų masė gali privesti prie jo nevaldymo ir staigaus vertės kritimo.
Kritinis žodis
Tokie srautą generuojantys projektai labai masina smulkius „spekuliantus“, kurie tikisi iš to pasipelnyti. Žinoma tada kalbos apie naujienų kokybę net nėra, nes svarbu tik lankomumas. Lietuviai būtent tuo keliu ir nuėjo. Pasirodžius atviro kodo Digg kopijai Pligg.com daug „lietuviškai kalbančių genijų“ prigamino projektų, tokiu kaip: www.topix.lt, www.zynios.lt, www.cut.lt. Ką gi, sėkmės Jums, mieli Lietnet‘o kaubojai.
ruošė: Ramūnas Žilionis
