Kaip ir daugiau nei 400 Lietuvos internete nenustygstančių vietoje blogerių, taip ir aš buvau kiekvieno blogerio metų įvykyje, konferencijoje Blogin 2008. Tikrai labai smagus renginys, kaip ir daugelis bendraminčių susitikimų. Tikrai gera organizacija ir, žinoma, prabangi vieta (ko gero prabangiausia sostinėje). Lenkiuosi žemai visiems organizatoriams ir užmanytojams ir tikiuosi, jie neužsnūs ant savo laurų. Tačiau kadangi iš prigimties esu tyrinėtojas ir analitikas, ir manau, kad sugebu į viską pažiūrėti kitu kampu, tai šį kartą renginį praskrosiu kritiniu žvilgsniu. Tikrai nenoriu nei nieko įžeisti, nei niekam priekaištauti, nes už 30 Lt kainavusį bilietą gavau kaip už 500 Lt, tačiau reikia realiai žiūrėti ir į gerus dalykus.
Užpuolė “brandai”
Tik atėjus į konferenciją užpuolė visa kruva prekinių ženklų, kurie tik ir bruko savo reklamą. Žinoma, tai renginio rėmėjai. Be jų nebūtų skanios arbatos ir sausainių per pertraukas. Ko gero, reikėtų iš prabangios salės keltis į nemokamą universiteto auditoriją, tačiau tie, kurie kišenėje turi ne Omnitel ryšio telefoną, ko gero pasijautė kaip spąstuose. Tai, kad negalėjai gauti net renginio programos nenaršydamas telefonu, arba uždavinėti klausimus siųsdamas SMS po 30 ct – pavyzdys, kad net ir technologijos gali tapti progreso stabdžiu. Todėl ko gero ne vienas aš, bet ir kiti pasijuto lyg būtų dideliame “brandų” turguje, kur visi 400 konferencijos dalyviai išdėlioti kaip ant prekystalio.
Pardavimai pranešimų metu
Kadangi nuo jaunų dienų esu susijęs su socialine veikla, o ši konferencija iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad buvo skirta blogerių bendruomenei plėtoti, todėl ir pirma mintis apie ją buvo susijusi su “draugiškais pašnekesiais”. Tačiau patys renginio organizatoriai yra UAB. Ne kartą renginyje minėtas žodis BLOGAS – yra patentuotas prekinis ženklas. Jau kvepia komercija. Dalis konferencijos pranešėjų tiesiogiai ar tik užuominomis kvietė dalyvius prisijungti prie jų firmų ir taip “uždirbti” pinigų. Tačiau “konferencijos pardavimas” buvo Adnet plėtros vadovo gan trumpas ir, išdrįsiu pasakyti, reklaminis pranešimas. Besišvaistantis su dideliu stikliniu indu ir aiškinantis, kad vienas centas tam inde yra blogeris ir jis yra niekas, gerbiamas Deividas Talijūnas ne tik parodė dviprasmišką gestą, bet ir pasakė, kurioje vietoje yra jo atstovaujama firma, ir kurioje – salėje sėdintys žmonės. Neturiu nieko prieš šį žmogų, ir gerbiu šios firmos pasiekimus Lietuvos interneto reklamos rinkoje, tačiau jo pasisakymas ko gero buvo mažiausiai naudingas blogeriams. O retoriniai klausimai vienam iš populiariausių Lietuvos blogo savininkų ragino ir kitus “per Adnetą” kišti reklamą į savo kūrinius. Belieka apgailestauti, kad konferencijos organizatoriai užvėrė dalyviams galimybę išklausyti ir kitus reklamos internete pardavėjus. Net neabejoju, kad apie reklamos paslaugas ir uždarbį iš jos, turėtų ką pasakyti nemažiau žinomos firmos Tradedoubler atstovai, ar negalėję atsikirsti į pranešėjo kritiką Google reklamos pardavėjai. Deja deja, interesų grupės siautėja ne tik Seime.
Konferencijos nusikalbėjimas
Ko gero, labiausiai gaila laiko, praleisto klausant gerbiamo ir daug pasiekusio Gauminos vado Dariaus Bagdžiūno pasisakymo. Švelniai vadindamas jį “big B” turiu konstatuoti, kad žmogus blizgėjo savo asmenybe, tačiau ne nauda salėje sėdėjusiems žmonėms. Pirmas akibrokštas nutiko jau pirmą minutę. “Big B” pareiškė, kad “žinoma pakeitė pranešimo temą” ir vietoj to, kad kalbėtų apie patarimus sėkmingam blogui, kalbėjo apie bendrus svetainių kūrimo principus. Greičiausiai kiekvienam blogeriui mirtinai reikia žinoti, kaip pristatyti savo triušių fermą. Iš visko išgirsto galima padaryti tik vieną išvada, kad pranešimo autorius kvietė naujus darbuotojus į savo firmą. O paklaustas, ar bent turi savo weblogą, pradėjo išsisukinėti, kad jis kuriamas, ir savo asistentės paklausė savo blogo adreso. Išvadas darykite patys.
Konferencijos sunkiausia tema
Virginijus Savukynas metė iššūkį konferencijos dalyvių išsilavinimui ir pradėjo akademinį temos “Kas sieja Web2.0, Benderį, šampūną, Lietuvos politiką ir U2″ nagrinėjimą. Taip pat norėjęs būti šmaikštus, pasirinko labai gerą temą, tačiau ne itin tinkamą temos atskleidimo būdą. Vienintelis konferencijoje neturėjęs jokių vizualinių priemonių, pranešėjas pylė sakinį po sakinio jau antrą šimtmetį be pertraukos skaičiuojančiu akademiniu stiliumi. Ko gero, daugelis dalyvių pasirodė alergiški šiam informacijos pateikimo būdui, ir pasinaudojo proga snustelėti. Tačiau man asmeniškai mintys apie neatsakingų žmonių vis didesnę įtaka internete ir nuo tuo sekančius pokyčius visuomenėje, buvo tikrai vertos tolimesnių apmąstymų. Tikiuosi ateityje tai taps mažu straipsniuku šiame webloge.
Geriausi buvo patys dalyviai
Po visos dienos sėdėjimo sielos atgaiva ir nušvitimas nutiko, prasidėjus trumpiems pačių konferencijos dalyvių pasisakymams. Dauguma jų buvo asmeninių projektų pristatymai, tačiau tai ir tapo šių pranešimų virtinės žavesiu. Jei aš organizuočiau 2009 metų konferenciją, šiems pasisakymams skirčiau mažų mažiausiai pusę konferencijos laiko. Ir nors ne visi pranešimai buvo profesionalūs, ne visi pranešėjai laisvai jautėsi prieš auditoriją, tačiau kiekvieno akyse matėsi noras kurti, keisti, rašyti. Jokio pardavimo, jokios komercijos, tik tyra tyra meilė tam, ką jie daro. Va čia ir yra tikrasis bendruomeniškumas. Žemai lenkiu galvą prieš kiekvieną iš jų ir prieš visus kartu. Tikrai pažadu, kad lankysiu jų projektus, ir tikiuosi dar ne kartą susitikti su tais žmonėmis, kurie kurs Lietuvos interneto ateitį.
Kritinis balsas
Na, manau, kad kolega vietomis gerokai perlenkė lazdą. Kaip matome iš blogų evoliucijos už Atlanto, tai tikrai komercinis dalykas, ir ten populiariausiųjų weblogų autoriai yra tikrai neblogi verslininkai. Kaip ir visur, taip ir internete, kur yra galinčių žmonių srautas, ten yra ir norinčių jiems įbrukti prekių. Konferencijos dalyviai yra labai aiški, jauna (daugiausiai pinigų išleidžianti) auditorija, ir būtų visiška nesąmonė, kad visi blogeriai susirinktų kaip bažnyčioje ir kalbėtų tik apie šventus weblogų reikalus.
Kita vertus, kaip ir kiekvienoje konferencijoje, yra ir protingi ir kvaili, rimtuoliai ir klounai. Jei visi pasisakymai būtų buvę vienodai geri, ko gero visi jie būtų tik vidutiniški. Taip pat aš dėkoju organizatoriams, kad pradėjo blogų biznį Lietuvoje, ir kad sugeba iš to biznio ne tik daryti pinigus, bet ir suteikti naudos bei laimės kitiems žmonėms. Laikykitės, mes su Jumis!
