Mokslininkai užduoda klausimus: ar daro technologijos žmones protingesniais? Ar kompiuteriai ir internetas lengvina mūsų gyvenimą, dėl ko mes tampome kur kas tingesniais ir kvailesniais nei ankščiau?
Tai labai senas klausimas. Koks nors graikų filosofas gulėdamas ant Atėnų žolytės galėjo mąstyti – ar netrukdo rašymas žmogui mąstyti?
Šiandien kai terabaitai atrinktos informacijos mums prieinama per internetą, šis klausimas jau kitoks. Jeigu visa informacija yra pasiekiam pelės paspaudimu, tai kas tas žmogaus intelektas? Ankščiau mums atrodė protingi rusų laidos „Kas? Kur? Kada?“ žaidėjai, kurie savo galvoje „turėjo megabaitus“ informacijos, tačiau dabar tie žmonės verti užuojautos. Kam kišti į galvą tonas informacijos? Juk visi šie duomenys interneto pagalba mums prieinami. Mokyklinukas sėdintis prie interneto atsakys į užduotus klausimus greičiau nei grupė pačių protingiausių žmonių. Žmogaus savybė atsiminti nuvertėjo.
Kas protingesnis, ar mokyklinukas, kuris gali viską surasti, ar intelektualų komanda? CNet rašo, kad filosofai, technologai ir rašytojai jau seniai šį klausimą svarsto.
Atsiradus technologijoms gebėjimas galvoti ir mokytis nedingo. Iš kitos pusės, dabartiniam pasaulyje yra kitas intelekto supratimas. „Dėl mus supančių technologijų pasaulis tapo kitoks, taip pat keičiasi gebėjimai, reikalingi žmogui sėkmingai gyventi šiuolaikiniame, pripildytame informacijos pasaulyje“ – sako Susana Urbina, Šiaurės Karolinos universiteto psichologijos profesorė, kuri tyrinėja „intelekto šaknis“.
Sunku pasakyti tampa žmogus protingesnis ar kvailesnis. Ko gero vieni gebėjimai keičia kitus. Pavyzdžiui, dabartinis buhalteris „apsiginklavęs“ kompiuteriu ir buhalterinėmis programomis neturi nes dešimtosios dalies gebėjimų buhalterio dirbusio prieš 40 metų. Ir atvirkščiai, senasis buhalteris nesusitvarkytų su dabartiniu darbu. Kas iš jų protingesnis? Nei vienas. Tiesiog vieni gebėjimai pakeitė kitus.
Iš kitos pusės, intelekto suvokimas skirtingose kultūrose skiriasi. Taip pat intelekto suvokimas skiriasi nuo situacijos. Genealus matematikas gali būti beviltiškas savo finansuose, ir neprisitaikęs prie realaus gyvenimo.
Internetas kiekvienam žmogui duoda galimybę naudotis informacija, kuri sukaupta žmonijos. Beveik prie šimtą metų automobilių gamybos pradininkas Ford pasamdė komandą tuo laiku genealių specialistų ir galėjo girtis, kad per 30 min. jis gali gauti atsakymus beveik į visus užduodamus klausimus. Jis savo komandą galėjo surinkti bet kuriuo paros metu ir užduoti klausimą. Dabar tokią galimybę turi bet kuris vaikas.
Kas dar svarbiau – internetas suteikė didesnes žmonių kooperacijos galimybes. O juk žinoma, kad jei ne komunikacijos sugebėjimas tai pirmykštis žmogus būtų likęs beždžionės lygyje. Kalbos ir bendravimo atsiradimas yra pagrindinis žmonijos vystimosi raktas. Antras raktas buvo rašto atsiradimas, ir knygų naudojimas. Tokiu atveju internetas – kitas evoliucijos etapas.
Kita medalio pusė – žmogus taps bejėgis netekęs komunikavimo priemonės. Dabartinis mokslininkas kompiuterio pagalba gali paskaičiuoti dideliu tikslumu (milijonai simbolių po kableliu) ir nagrinėti meteorologinius duomenis Marse, tačiau be kišeninio kompiuterio jis ko gero neatsimins savo žmonos telefono numerio, taip taps lyg aklas kačiukas.
Kelis šimtmečius atgal atmintis buvo vienas pagrindinių faktorių reikalingų veiklai. Romos oratoriai ištisus kūrinius skaitė atminties pagalba. Mūsų senelės ir seneliai mintinai mokėjo šimtus dainų. Šiandien atmintis nuvertėjo kaip niekada, ir šis procesas tęsiasi. O juk atmintis ir mąstymas tarpusavyje susiję procesai, kurie, pasak fiziologų, smegenyse vyksta sykiu.
Kritinis balsas
Į ką bus panašus žmogus be atminties? Net sunku įsivaizduoti. Ko gero greitai tai galėsime pamatyti.
Paruošė: Kriause.com
