Pradia Parayk man! sindicaci;ón
Kriause.com | internetinė komunikacija yra asmeninis Ramūno Žilionio (digitouch!) weblog'as siūlantis geriausią pasaulio interneto kūrimo patirtį lietuvių kalba, bei savo įžvalgas interneto projektų ir rinkodaros srityje.

Kur ritasi lietuviškos interneto svetainės?

0 kart. jau balsavo... balsuok ir tu!

Praėjo nemažai laiko nuo pirmųjų lietuviškų svetainių gimimo. Jei jau drąsiai kalbame apie mūsų valstybės nueitą kelią, tai kodėl nepakalbėjus apie interneto svetainių raidą Lietuvoje? Pastarasis ko gero niekuo ne ypatingas, ir nedaug skiriasi nuo raidos kitose šalyse. Drįsčiau jį skirti į kelis etapus ir labai lakoniškai aprašyti:

1 etapas. Internetas – mistika

Pirmosios interneto svetainės buvo paprasčiausi html kodo pavyzdžiai. Dažnai daryti kodą rašant tiesiai į dokumentą, naudojant tekstinius redaktorius. Aplinka kurioje gimdavo svetainės buvo „dosinė“, o jų paskirtis dažnai buvo mokslinė ir skirta aiškiai apibrėžtai bendruomenei. Interneto vartotojų, lyginant su šiandiena, buvo vos keli, galintys naudotis Atviros Lietuvos Fondo sukurtomis interneto prieigomis transliuojamomis telefono linijomis. Tai buvo pradžia nors ir vėluojanti, bet tokia pati kaip visame pasaulyje.

2 etapas. Interneto svetainės – prabanga

Atsirandant vis daugiau vartotojų ir, nagrinėjant užsienio elektroninio marketingo pavyzdžius, atsirado poreikis interneto svetaines kurti įmonėms. Čia gimė Lietuvos interneto svetainių kūrėjų rinka. UAB Gaumina 1999 metais paskelbė, kad pirma Lietuvoje sukūrė svetainę paremta flash animacijos pagrindu. Tie žmonės ar įmonės buvo kaip „burtininkai“ darydami „stebuklus“ matomus kompiuteryje. Ko gero didžiąja dalimi tokį požiūrį įtakojo, kad mūsų šalyje nebuvo pradėta ruošti profesionalių svetainių kūrėjų. Ir šiandien rinkoje sunku surasti gerą interneto svetainių dizainerį, ar flash animacijos kūrėją.

Ši situacija dalinai yra besitęsianti ir dabar. Daugelis svetainių kūrėjų į savo darbą žiūri kaip į meno kūrinį. Svetainė kūrimas pristatomas kaip brangus ir sudėtingas darbas. Interneto svetainės dizaineris yra pagarbioje menininko pozicijoje. Dažnai jis diktuoja ne tik grafinį, bet ir visą svetainės sprendimą.

3 etapas. Internetas – informacijos šaltinis

Vis daugiau žmonių Lietuvoje tampa tikraisiais informacinės visuomenės nariais. Jiems internetas visų pirma yra informacijos šaltinis. Tai suvokiantys verslininkai nenori daug investuoti į svetaines, tačiau nori matyti savo įmonę internete. Nori, kad ji būtų greitai randama.

Lietuvos interneto kūrėjų rinka tik žengia pirmus žingsnius į šį etapą. Čia aiškiai suvokiama, kad svetainė įmonei yra tas pats kaip reklaminė skrajutė, ar vizitinė kortelė ir nieko daugiau. Prioritetai teikiami ne išvaizdai, o funkcijoms. Pvz.: pastaruoju metu vis svarbiau gera svetainės pozicija paieškos sistemoje Goooooogle.

4 etapas. Internetas – „šiukšlių dėžė“

Šalyse, kuriose ypatingai skiriamas dėmesys interneto vartojimui (JAV, Skandinavijos šalys) galima pastebėti, kad svetainių kokybė žemesnė nei tose, kur internetas „gerbiamas“. Turėdami plačias galimybes dažnai kurti svetaines imasi apie tai tik bendras žinias disponuojantys žmonės. Tokių interneto „šiukšlių“ yra gausu. Vis sunkiau surasti vertingą informaciją tarp krūvos nieko nevertos.

Neišvengiamai tokia ateitis laukia ir Lietuvos. Tik belieka tikėtis, kad iki tol jau turėsime „gudrias“ paieškos sistemas, kurios sugebės atskirti „grūdus nuo pelų“.

Idėja

Vartotojiškas požiūris į internetą
Lietuvos internetas keičiasi dėl to, kad keičiasi internautų ir verslininkų požiūris į šią terpę. Neišvengiamai turės keistis ir kitų rinkos dalyvių požiūris. Interneto svetainės paprastės, pigs. Automatiškai bus taupoma dizaino ir sprendimų sąskaita. Tai kodėl jau dabar nepradėti siūlyti tai ko nori potencialūs klientai? Daugiau apie tai skaitykite čia.

Kritinis balsas

Na taip dabar dizaineriai dažnai yra „dievai“. Jie visi „puikiai išmano“ kas ir kur turi būti pavaizduota. O paprastam įmonės direktoriui, kurio įmonė jau 15 metų daro baltas „taburetes“ visai Europai, nusišvilpti, kad balta spalva internete dabar ne madinga. Ir kaip informacija išdėliota jam tas pats. Svarbu, kad jo būsimas klientas, didmenininkas iš Ispanijos, per Google surastų jo produktą internete. Visa kita jau ne interneto reikalas. Tai kam verstis per galva įrodinėjant, kad Jums reikia tikrai geros svetainės, jei jos nereikia. Visų pirma reikia į rinką pažiūrėti iš kliento pozicijos.

Šaltinis: Kriause.com

kurybingi.lt sako,

Spalis 23, 2008 @ 4:01 vakare

N?ra taip blogai, kaip gali atrodyti :) Tiesiog vienos svetain?s pl?osi d?l lankomumo, d?l skai?iaus, o kurybingi.lt – d?l kokyb?s… Kartais apaukia, kad pas mus tr?ksta moni?, bet specialiai stabtel?jome ties 1000 vartotoj?: registruojantiems naujiems nariams, trinamos senos, tu?ios anketos.

Usukite, tikrai patiks ;)

dreamstudija sako,

Balandis 27, 2009 @ 3:04 ryte

Straipsnis

Labai pritariu straipsnio pabaigai. Straipsniui duodu 9/10 balu.

Dizainas ar Reklama

Reklama yra visagale. Bet kadangi per Google labai retas kuris randa klientus, svetaine turi pristatyti produktus patogiai tiems klientams, kurie ateina per kita reklama (Google tikrai nevienintele reklama per kur randami klientai).

Produkto pristatymas

O produktams pristatyti savo produktus reikia padaryti web svetaine patogia su greita navigacija (kad nereiktu galvoti kur kas), o dizainas sutinku – pats paskiausias.

Informacijos pateikimas

Tekstas internete skaitomas kitaip negu pvz popieriniame Lietuvos Ryto variante. To pavyzdys yra mano komentaras.

PAVYZDYS

Tas pats komentaras kaip vientisas tekstas butu nelabai malonus akiai:

“Labai pritariu straipsnio pabaigai. Straipsniui duodu 9/10 balu. Reklama yra visagale. Bet kadangi per Google labai retas kuris randa klientus, svetaine turi pristatyti produktus patogiai tiems klientams, kurie ateina per kita reklama (Google tikrai nevienintele reklama per kur randami klientai). O produktams pristatyti savo produktus reikia padaryti web svetaine patogia su greita navigacija (kad nereiktu galvoti kur kas), o dizainas sutinku – pats paskiausias. Tekstas internete skaitomas kitaip negu pvz popieriniame Lietuvos Ryto variante. To pavyzdys yra mano komentaras.”

RSS straipsnio komentaro · TrackBack URI

Palikite savo komentarus